„Kai mes pridėjome šiuos naujus radinius prie jau turimų mokslinių ir fizinių studijų, tikiu, kad bet kuriam šis įrodymas apie Leonardo da Vinči atribuciją galėjo pasirodyti pribloškiantis“,- teigia Deividas Feldmanas, Šveicarijos meno fondo viceprezidentas.
Luvre esanti Mona Liza jau tris šimtmečius buvo laikyta vienintele Leonardo da Vinči kūrinio versija, nors jau buvo rasta ir šio kūrinio kopijų bei praėjusiais metais pateikta prašymų iš Šveicarijos ekspertų jas atmesti.
Naujoji šveicariška Mona Lizos versijai buvo pritarta meno pasaulyje ir paskatino Ciuricho Mona Lizos fondą – tarptautinę grupę, nesiekiančią finansinės naudos, toliau dėti pastangas demonstruojant šio kūrinio autentiškumą.
D. Feldmanas, airių kilmės tarptautinio meno ir antspaudų prekeivis, teigė, jog po viešo portreto Šveicarijoje atidengimo, kur, beje, buvo vaizduojama daug jaunesnė Mona Liza nei Luvre, su juos susisiekė Italijos geometrikas Alfonso Rubino. „Jis ilgai studijavo Leonardo Vitruvijaus žmogaus geometriją (jauno žmogaus eskizą su išskėstomis rankomis bei kojomis) ir pasisiūlė apžiūrėti šveicariškają versiją, kad pamatytų, ar įmanoma jai tai pritaikyti“,- pasakojo D. Feldmanas.
Iš Padujos kilusio A. Rubino išvada buvo ta, kad Aizelvorto Mona Lizos portretas, pavadintas pagal Londono priemiestį, kur jis buvo laikomas britų meno eksperto Hju Bleikerio prieš 80-90 metų, atitiko šią geometriją ir tikriausiai buvo nutapytas L. da Vinči.
Ciuricho institutas atliko radioaktyvų datavimą su šio paveikslo drobe ir atrado, jog jis buvo nutapytas tarp 1410-ųjų ir 1455-ųjų metų ir atmetė teiginius, kad tai buvo vėlyvo XVI amžiaus kopija.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą