Sveiki, žvejai!

Kada nors kas nors parašys knygą apie tai, kaip vaikystėje ar jaunystėje gimtinės upėje ar ežere sugaudavo kuojų, nemažų, gal po 200 gramų sveriančių ešerių, pasitaikydavo ir karšiokas... O dabar, kokiais 2025 metais, belikę tik pūgžliai, romanai ir visokia atvežtinė, dirbtinai užveista bjaurastis. Negraži perspektyva, ar ne?

Bet prisimindamas savo žalią vaikystę galėčiau parašyti tą patį. Klaipėdos pakraštyje, nedideliame Smiltelės upelyje, šalia kurio gyvenau, prieš kelias dešimtis metų žuvies buvo daug ir įvairios. Neverta net kalbėti apie Kuršių marias, iš kurių žvejai grįždavo pilnomis valtimis geros žuvies. Be abejo, būdavo, kad žuvis nekibdavo ir tada, bet jei kibdavo... kažkokių rekordinių laimikių niekas neregistruodavo, be to, ir suvaldyti tą rekordinį laimikį sugebėdavo retas kuris, nebuvo rimtos žvejo įrangos. Nebuvo žvejybos kulto ir galbūt kultūros. Nors kultūra kažkokia buvo, tik į žvejus niekas rimtai nežiūrėjo, žvejo įvaizdis buvo toks... na, nusmurgęs žmogelis, kiek "įkalęs", kiek apskuręs, truputį trenktas. Įsivaizduoju, kas dėtųsi, jei staiga į tuos laikus patektų šiuolaikinis žvejys su šiuolaikiška įranga. O tai buvo prieš sąlygiškai nedaug metų. Perspektyvos kol kas liūdnos ir kokių nors žingsnelių, kad kas nors pasikeistų, nematyti nei iš valdžios galo, nei iš pačių žvejų. Yra vienas kitas išsišokimas, viena kita iniciatyva, bet laikai nūnai labai jau vartotojiški, plika iniciatyva - kaip plika šikna... daug nepamojuosi. O žuvies dar yra, be to, ji kartais ir kimba.

Kimba menkės, bet jas gaudyti trukdo oro sąlygos. Beje, savaitgalį oro sąlygos bus visai nekokios, bet apie tai kiek vėliau.

Niekaip neišsijudina vėgėlės - per šilta. Bet jei negąsdina lietūs ir vėjai - puikios sąlygos bandyti sugauti didelę lydeką ar galų gale plūdine meškere pavaikyti kuojas Minijoje. Yra dar kur gaudyti, tai ir gaudykim.

Vox populi

Žvejojančios tautos dalies praktiški patarimai II

Praėjusio savaitgalio puslapėlyje pažėriau tautos išminties apie visokius žvejybos reikalus. Tos išminties yra sukaupta dar tiek ir tiek. Dalis jos - ir šiame puslapyje.

Kaip paimti žuvį iš vandens?

Mažesnę lydeką, šapalą, ūsorių ar kitą neplačią žuvį galima išlaikyti stipriai suimtą pirštais žemiau krūtinės pelekų. Didesnę lydeką - užkišus pirštus už žiaunų arba dviem pirštais už akiduobių. Labai sunku išlaikyti didelį karšį: ranka neapimsi - platus, slidus. Tad geriau jį laikyti įkišus nykštį į nasrus, o kitais dviem pirštais paėmus iš apačios už žiaunų. Taip patogiau laikyti didelį karpį, karosą.

Kaip šaldyti žuvį?

Kaip išsaugoti visas žuvies maistines medžiagas? Kuo greičiau pagauta žuvis pateks vėsesnėn aplinkon, tuo geriau. Jei pavėluosime tai padaryti, sutrumpinsime jos saugojimo laiką iki dviejų parų. Tad geriausia sugautą žuvį tuojau pat atšaldyti ant ledo. Žuvį reikia laikyti ant smulkaus ledo išskrostą ir išvalytą - taip laikoma, net savaitę nesugenda. Palankiausia temperatūra - 1 laipsn. C. Žiemą reikia stengtis, kad sušalusi žuvis neatšiltų, nes antrą kartą užšaldyta ji praranda skonį ir kokybę. Jei jau būtinai reikia žuvį užšaldyti - tai padaryti reikia greitai.

Ką daryti prie upės, ežero? Kelias valandas žuvį galima išsaugoti pintinėje. Ji apvyniojamos švariu drėgnu skudurėliu, varnalėšos lapais ir sudedama į pintinę sluoksniais, tarp kurių dera pridėti alksnio šakelių ar dilgėlių. Krepšyje turi būti drėgna - garuojant vandeniui, temperatūra bus žemesnė nei aplinkoje. Krepšys turi būti pakankamai didelis, kad jame galima būtų sudėti laisvai, nesuspaudžiant. Jei jau neturime krepšio, žuvį galima kelias valandas išlaikyti ir polietileno maiše, tik jis turi būti atviras, kad į vidų patektų oro. Žuvis, kaip ir krepšyje, reikia sudėti apvyniotas, sudrėkintas.

Dar apie masalus

Gaudant naktį (kad ir dabar gaudant vėgėles), sliekus patogu laikyti plastikinėje dėžutėje ant diržo. Ji turi sandariai užsidaryti, dangtelis tvirtai laikytis. Dar geriau, jei jis ant vyrių ir su skylutėmis orui įeiti. Tokias dėžutes jau pradėjo gaminti mūsų pramonė.

Masalas vėgėlei, pasak kai kurių žvejų, gali būti ir pačios žuvies gabaliukai. Antai vėgėlė noriau griebia žuvies gabaliuką nei gyvą žuvelę. Ypač tai geras masalas jūrinėms žuvims. Be žuvies gabaliukų, galima imti žuvies žarnas, pūslės gabaliukus, žiaunas, akis.

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros informacija

Apie licencijas

Iki lapkričio 16-osios išduotos 49 909 licencijos mėgėjiškai žūklei Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose - net du kartus daugiau negu pernai (24 877). Tačiau dėl labai populiarėjančios žvejybos, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, kenčia unikali šio parko, vienos vertingiausių šalies saugomų teritorijų, ekosistema, mažėja žuvų ištekliai. Todėl čia pradėti riboti, kaip numato rugsėjo 1 d. įsigaliojusi nauja mėgėjiškos licencinės žūklės tvarka, žvejų srautai.

Nemuno deltos regioniniame parke yra labai daug upių ir jų atšakų bei senvagių. Iki rugsėjo 1 d. vienose iš jų buvo galima žvejoti tik su licencijomis, o kitose pakako leidimo mėgėjiškai žūklei. Pavyzdžiui, norintieji žvejoti Minijoje turėjo įsigyti licencijas, o žūklei į ją įtekančiame Purvalankyje jų nereikėjo. Taip pat ir Upaitėje bei Atmatoje. Šiose upėse reikėjo licencijos, o jas jungiančioje Bevardėje - ne. Nuo rugsėjo pirmosios visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus esančius rezervate ir Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, kur bet kokia žūklė draudžiama, jau būtina licencija. Be jos galima žvejoti tik Tenenio upėje, kuria baigiasi parko ribos.

Įsigaliojus naujoms mėgėjiškos licencinės žūklės sąlygoms, atsisakyta apribojimo, kad šio parko vandens telkiniuose galima žvejoti tik šviesiu paros metu. Nuo rugsėjo pirmosios juose žūklė su licencija leidžiama visą parą. Tai ypač aktualu vėgėlių ir karšių žvejybai. Nuo šių metų jau draudžiama žvejoti vėgėles, kai jos migruoja neršti ir jų neršto metu - nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.

Orai

Orai aplink Klaipėdą

Ką gi... Sausi savaitgaliai baigėsi. Lapkritis pirmomis dienomis bandė gąsdinti šalčiu - gruodis prasideda lietumi. Ne koks startas pirmam kalendoriniam žiemos mėnesiui, tačiau kalendorių sugalvojo žmonės, o gamta tvarkosi taip, kaip jai reikia. Jau seniai yra pastebėta, kad metų laikai su kalendoriumi prasilenkia maždaug mėnesiu. Mūsų kalendoriai rodo, kad jau rugsėjis, o lauke pats tikriausias rugpjūtis, šiandien parašyta, kad yra antra gruodžio diena, nė velnio, iš tikrųjų tik lapkričio pradžia. Kodėl praėjusi žiema baigėsi tik balandžio pradžioje? Taigi. Gal laikas keisti kalendorių?

Orai savaitgalį bus šitokie. Temperatūra tabaluosis tarp 6-8 laipsnių šilumos, pūs stiprus pietvakarių - vakarų vėjas ir žiauriai lis. Be pauzių, be prošvaisčių ir pragiedrulių. Ir taip bus visą savaitgalį. Čia ne aš sugalvojau, sinoptikai taip žada. Taip mums ir reikia.

Kas pietums?

Bretaniška plekšnė

800 g plekšnių filė, 2 vidutiniai svogūnai, 2 porai, saujelė svogūnų laiškų, nedidelis salieras, 100 g sviesto, 1 šaukštas miltų, 100 g baltojo vyno, stiklinė grietinės, 1 šaukštas citrinos sulčių, kiaušinio trynys, šaukštelis parmezano sūrio, druskos, pipirų.

Filė pašlakstyti citrinos sultimis, pasūdyti, valandą palaikyti šaltai. Svogūnus, porus, salierą smulkiai supjaustyti, dėti į keptuvėje pakaitintą sviestą ir truputį pakepinti (kad neparuduotų), po to pašlakstyti vynu, ir dar truputį patroškinti, paskaninti druska, pipirais. Karščiui atsparų indą patepti riebalais, sudėti pakepintas daržoves, ant jų dėti pavoliotą miltuose žuvį, pabarstyti supjaustytais svogūnų laiškais, pašlakstyti likusiu vynu, pridengti aliuminine folija, statyti į karštą orkaitę ir kepti 25-30 min. Grietinę sumaišyti su kiaušinio tryniu ir Parmezano sūriu, įpilti truputį citrinos sulčių, įdėti pagal skonį druskos, pipirų, šiuo padažu užpilti žuvį ir kepti dar 10-15 min. Patiekti karštą.

Sąmonės nuotrupos

Moteris prašo gydytojo: - Na, pasakykite man, koks aš gyvūnas... - Ponia, jūs gi žmogus! - Na, koks aš žmogus? Ryte keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip sakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė ir važiuoju kaip zuikis stumdydamasi kaip meška... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip kalė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie, ruošdama vakarienę, urzgiu ant vaikų kaip tigras, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia: "Katyte, valgyti paruošei?" Visus pavalgydinu, paguldau vaikus miegoti, pati guluosi. Vyras, atėjęs į lovą, sako: "Pasitrauk, karve, išsidrėbei kaip kiaulė". Na, argi aš žmogus, gydytojau?

**

Piktas darausi... gal dėl to, kad jau gruodis, bet dar lapkritis?