Jeigu neteksiu pajamų, kad galėčiau sau leisti malonumus, turėsiu eiti dirbti rimtą darbą, pvz. į statybą nešioti skiedinio. O nešioti skiedinio aš nenoriu. Aš noriu žvejoti. Todėl niekada šiame puslapyje nemokysiu žvejų žvejoti. Tegu patys mokosi.
Teisingos nacionalinės karpių žvejybos atributai
Piliečiui, nežvejojančiam ir nesidominčiam žvejybinių madų vėjais ir technologijomis, pamačius šių laikų žvejų atributiką, bižuteriją ir parfumeriją, be abejo, kiltų pagrįstas klausimas: o kam visko tiek ir kur visa tai dėti? Didžiausia visokios "barškarelijos" gausa pasižymi didžiųjų karpių medžiotojai, žvejojančiosios tautos dalies vadinami karpistais. Panagrinėkime vis dėlto, kam visa tai.
Nė vienas rimtas karpistas (toliau - K) nevažiuos į rimtą karpių žūklę (arba - "big game", kaip jie patys mėgsta sakyti) be palapinės su mažiausiai trimis išėjimais. Ką gali žinoti, kuriame palapinės kampe būsi, kai pradės žviegti signalizatorius. Palapinė su vienu išėjimu netinka, susijaudinęs K gali išeiti kiaurai sieną.
Kai kimba karpis, K orientacija nustatyta tik meškerės kryptimi ir jis kaip dresiruota pelė ieško trumpiausio kelio. Palapinė turi būti mažiausiai 15 kvadratinių metrų ploto, joje, be K, turi tilpti 50 kilogramų pašarų įvairioms žvejybos sąlygoms, 2 maišai šutintų kukurūzų, 20-ies kilogramų pakuočių su baltymų kukuliais (kiekvienos rūšies po 2 kg), maisto atsargos 3 paroms, alaus atsargos (kiekis labai individualus, tačiau mažiau kaip po dvi dėže kiekvienam nebūna), žvejo garderobas, pritaikytas bet kokioms oro sąlygoms, sudedama lovelė, liaudyje vadinama "raskladuške", nors K baldas net iš toli neprimena to vargano sovietinio relikto.
Tai yra patogi, plati sulankstoma lova, į kurią prireikus būtų galima pasiguldyti ir mergą... su sąlyga, kad merga nebus 120/90/140... ir 150 (ūgis). Be to, palapinėje turi tilpti staliukas su būtinai nacionalinės karpių žvejybos atributais (užkanda ir t.t.)
Kitas labai svarbus K atributas - skėtis. Jeigu turi lyg ir viską, ko reikia "big game", tačiau neturi skėčio - joks tu K, pigus mėgdžiotojas, apsimetėlis. K skėtis negali būti mažesnio nei 3 m skersmens. Po juo turi tilpti K kėdė, antras, mažesnis, staliukas, visi reikalingi žvejybai pašarai, masalai ir priedai. Tai būtų maždaug trys kibirai su skirtingu pašaru, apie 20 dėžučių su įvairiais masalais ir per 30 buteliukų su kvapais ir mirkalais.
Viso šito ūkio negalima laikyti saulėje - suges, todėl be skėčio - nė iš vietos. Kita vertus, ne tokia jau didelė tragedija, jei suges krūva įvairių masalų už kokius 200 litų; didesnė bėda, jei vienas K pamatys kitą be skėčio... visą likusį gyvenimą gėdos nenusiplausi.
Nė vienas save ir karpius gerbiantis K neišvažiuos į žvejybą, jei neturės 3-4 karpinių kotų, kuriuos galima naudoti vietoj šulinio svirties - išlaikytų kibirą su vandeniu be vargo. Nesvarbu, kad toje baloje gyvena tik 2-3 kilogramų nesusitupėję karpiukai.
Tikras K visada gatavas visokiems netikėtumams - o gal šitoje baloje plaukioja 45 kg karpis mutantas, tuos 2-3 kg paauglius ėdantis pusryčiams? Visi kotai būtinai turi būti sukomplektuoti su mažiausiai 8 numerio ritėmis, užtaisytomis 500 metrų 0,4 mm valo, išlaikančio mažiausiai 25 kilogramų tempimą (dėl tų pačių priežasčių kaip ir kotai, skaityk aukščiau).
Ir, be abejo, koks tu K , jeigu neturi specialaus stovo 3 ar 4 šakaliams, su signalizatoriais, beždžionėmis, reguliuojamais aukščiais, kampais ir pakrypimais. Geriau, žinoma, turėti du stovus, vienas iš jų gali stovėti tuščias, bet būtinai matomoj vietoj... kad visi matytų ir bijotų.
Kad ir kiek vargčiau, tikram K reikalingos įrangos vienai žvejybai į vieną puslapį nesudėsiu. Liko neaprašyta begalė subtilybių, kurios yra be galo svarbios. Svarbios ne tam, kad pagautum didelį karpį baloje, kur gyvena tik maži karpiukai. Tai svarbu todėl, kad be viso šito tu niekada nebūsi tikras K.
Galiu tik pridurti, kad pirmiausia, norint tapti tikru K, reikia pradėti nuo automobilio. Jis turi būti talpus. Geriausiai tam tinka mikroautobusas su paaukštintom lubom ir paplatintais bortais. Tada galbūt dar tilps ir žmona (ar merga - priklauso nuo jūsų moralinio veido ir šeimyninio statuso; nors šiaip nei vienos, nei kitos į žvejybą patariu neimti, nes tada būtinų daiktų sąrašas bus papildytas lagaminu su šiltais drabužiais, keliomis poromis batelių įvairiam gruntui, vakariniais apdarais, skirtais staigiai persirengti, jei horizonte atsiranda svetimų vyrų, atskira dėžė su maistu... ji gi nevalgys jūsų pasiimtų lašinių ir ant grotelių keptos riebios mėsos!. Sąrašą būtų galima tęsti, bet... ar verta?)
Reziumė: norėdami tapti tikru K, pradėkite nuo didelio automobilio. Sakau iš patirties.
Darbščiųjų rankų būrelis
Sudedamoji žvejo krosnelė
Šitais labai jau civilizuotais laikais mažai kas tepasi rankas ir gaišta laiką darydamas visokius naudingus žvejybai dalykus. Vis dėlto dar yra likęs vienas kitas mėgėjas pasiknebinėti ir į žvejybą vežtis savo pasigamintą daiktą, kitokį nei parduodami parduotuvėse.
Darbščiųjų rankų skyrelyje - sudedamoji miniatiūrinė krosnelė, kuri ypač šaltuoju metų laiku praverstų arbatai virti ar rankoms pasišildyti.
Sulankstyta krosnelė užima labai mažai vietos, jos matmenys maždaug: aukštis - 20,5 cm, plotis - 13,5 cm, storis apie 2 cm. Krosnelė labai ekonomiška. 2 litrams vandens užvirinti pakanka kelių nedidelių šakaliukų. Iš krosnelės galima sukonstruoti rūkyklą, reikia tik pridurti dar vieną tokią pat konstrukciją į aukštį, viršuje sukabinti rūkomas žuvis, pasirūpinti pjuvenomis - ir pirmyn. Viskas parodyta paveikslėlyje. Geros kūrybos.
Krosnelė
Kas pietums?
Myndės trigrašis vietoje įžangos
Gal kas iš ištikimų puslapio skaitytojų (jei tokių yra) ir nustebs tradiciniame žuvies patiekalų skyrelyje pamatęs šį patiekalą. Tačiau, žvelgdami per tracendentinę egzistencinę lietuvių tautos kultūros ir istorijos prizmę, pamatysime, kad dar nuo tų laikų, kai tautos istorija būdavo perduodama iš lūpų į lūpas arba titnago gabalu išraižoma akmenyje, lietuvių tautos nacionalinis paukštis, žuvis ir patiekalas buvo vienas asmuo: tai kiaulė. Ir būtų labai neteisinga ir neetiška, jei aš ir visa redakcija neprisimintų šio kilnaus gyvulio, šimtus metų ištikimai maitinusio mūsų tautą. Be to, spalis - masinio kiaulių galabijimo mėnuo. Taigi - gero apetito.
Įdaryta karka
1 rūkyta karka (800 g - 1 kg), 400 g maltos kiaulienos, 1 kiaušinis, 1 nedidelis svogūnas, truputis druskos, pipirų, aliejaus.
Rūkytą karką išmirkome vandenyje, išimame kaulą. Į maltą kiaulieną įdedame susmulkintą pakeptą svogūną, įberiame druskos, pipirų, įmušame kiaušinį ir išminkome. Karką prikemšame maltos mėsos, užsiuvame jos galus, suvyniojame į dvigubą marlę, ją irgi užsiuvame.
Taip paruoštą karką verdame apie pusantros valandos. Po to ją paslegiame ir laikome, kol atvėsta. Tada nuimame marlę ir supjaustome karką griežinėliais. Puošiame žalumynais.
Myndės trigrašis vietoje epilogo
Pratęsdamas mintį noriu išreikšti dvi pastabas, susijusias su kiauliena. Pirma: kodėl vegetarai tokie suirzę? Todėl, kad jie nevalgo kiaulienos. Labai norėtų, bet... įsitikinimai neleidžia. Žmonos, atkreipkite dėmesį į savo vyrus, ką tik prisikirtusius kiaulienos: ramūs, šilti, patenkinti.
Antra pastaba: niekam ne paslaptis, kad bet kokia mėsa pamarinuota daug skanesnė. Ne išimtis ir kiauliena. O ar kada savęs paklausėte, kodėl karka, o anatomiškai - kiaulės blauzda, yra vienas iš skaniausių patiekalų gurmanams? Atsakymas labai paprastas: po ką kiaulė, kol patenka "po peiliu", iki blauzdų braido? Taigi po natūralų marinatą tiesiai iš gamtos, kuris ir suteikia tą nepakartojamą, pikantišką prieskonį. Dar kartą gero jums apetito.
Sąmonės nuotrupos
Naktį skambutis į Uspaskicho namus, atsiliepia žmona. - Alio, gal Viktoras yra? - O kas klausia? - Kursiokė. - Paleistuvė tu, ne kursiokė, jis niekur nesimokė.
Susitinka du naujieji rusai. Vienas sako: - Bratanas, tu šitą... girdėjai? Vakar Serioga su savo 600 mersu kaip dėjosi į vyriškį su arkliu! Nu ablomas kažkoks! - Nu nu... a kokios tipo pasekmės? - Nu nors mersas yra mersas, Serioga vis tiek reanimacijoj guli. Mersas - į šipulius! - A šitam... vyriškiui su arkliu kaip? - A ką tu iš jo paimsi, bratanas, ką tu iš jo paimsi? Jis gi bronzinis...
Žvėrys miške pastatė kalėjimą. Liūtas paskirstė visiems darbus - kas bus prižiūrėtojas, kas sargybinis... Be darbo liko tik ežiukas, kuris pradėjo skųstis liūtui: - Liūte, juk ir aš kažkam tinkamas... Liūtas pačiupinėjo jį, pagalvojo ir tarė: - Gerai, dirbsi karceryje. - O kuo? - Tualetiniu popieriumi.
Aš esu tikras K, be priemaišų: turiu visus tam reikalingus dalykus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą