Šventųjų vaikų istorijos

Visi trys vaikai mirė kankinio mirtimi Meksikoje. Kristoforas - 1527 m., Antanas ir Jonas - 1529 m. Mirties dieną jie buvo maždaug 11 - 13 metų amžiaus. "Tai galbūt pirmieji krikščionys kankiniai Meksikoje", - pranešė Vatikano spauda.

XVI a. pradžioje Meksikoje misijas pradėjo pranciškonai ir dominikonai. Jie įsteigė mokyklas vietos vaikams. Vieną iš jų lankė indėnų vado sūnus. Jis priėmė krikščionišką tikėjimą ir Kristoforo vardą. "Tačiau krikščioniškas berniuko ugdymas greitai kaktomuša susidūrė su jo tėvo gyvenimo būdu: poligamija, girtuokliavimu, smurtu, stabmeldyste. Kristoforas priekaištavo dėl tokio gyvenimo būdo, pašalino iš namų stabukus. Susipriešinimas tapo toks stiprus, kad vieną dieną tėvas kuoka užmušė savo sūnų, o jo kūną įmetė į ugnį", - rašoma oficialiame Vatikano tinklalapyje.

Antanas ir Jonas, taip pat dominikonų ugdytiniai, lydėjo misionierius į naujus kaimelius. Viename kaime, kai buvo bandoma "įtikinti indėnus atsisakyti stabukų namuose", šie paauglius užmušė lazdomis.

Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Amato, "jie parodė, kad drąsa ir stiprybė, evangelizavimo džiaugsmas nėra apriboti amžiaus".

PIEMENĖLIAI. Devynmetis Pranciškus ir septynerių metų Žasinta, brolis ir sesuo, prieš šimtmetį patyrę apreiškimą, paskelbti šventaisiais. Lusija Santuš (Lucia dos Santos), 10 metų jų pusseserė (nuotraukoje pirma iš kairės), taip pat regėjo Švč. Mergelę - vyksta bažnytinis procesas, kad ir ji būtų kanonizuota. ("Saints Catholic" nuotr.)

Kiek anksčiau šiais metais, gegužę, popiežius Pranciškus paskelbė šventaisiais du piemenėlius, brolį ir seserį, Žasintą bei Pranciškų Martu (Jacinta, Francisco Martu). Prieš šimtmetį, 1919 m., būdami atitinkamai devynerių ir septynerių metų, jie net šešis kartus patyrė Švč. Mergelės Marijos apreiškimą Portugalijos vietovėje Fatimoje. Tuo metu, kai vaikai apie tai išsitarė, vietos valdžia juos buvo uždariusi į kalėjimą, tačiau netrukus paleido.

Per 400

Remiantis viešai prieinamo Registro (ncregister.com) analize, Bažnyčios pripažįstamų šventųjų (sanctus) vaikų, paauglių bei jaunuolių (iki 20 m.) esama 120. Dar 84 - beatifikuoti, 210 - Dievo tarnai, 15 - garbingieji (venerabilis). Iš viso fiksuojami 429 jauno amžiaus krikščionių vardai, kurie arba gyveno ir mirė didvyriškai, arba buvo kartu su tėvais jų kankinystės metu.

Bendras tokio pobūdžio sąrašas (su suaugusiaisiais) turi apie 10 000 vardų.

Vaikų sąraše figūruoja ir vos kelerių metų amžiaus mažyliai, ir net negimę kūdikiai.

MAŽOJI Nelė - nepaprasto likimo airių mergaitė. ("Irish Examiner" nuotr.) 5. (prie Lietuviškos pavardės)

Likimai

Lenkų ūkininkų Ulmų šeima laukėsi septintosios atžalos ir jau turėjo 6 mažylius: trejų, ketverių, šešerių dvynukus, septynerių ir aštuonerių metų amžiaus, kai visi 1944 m. buvo nužudyti nacių už žydų slėpimą. Visi Ulmų vaikai, įskaitant negimusįjį, buvo paskelbti Dievo tarnais.

Minėtame Vaikų sąraše yra vos 3 dienas Anglijoje 662 m. gyvenęs šventasis, vardu Rumvoldas. Jis tik gimęs pradėjęs kalbėti ir buvęs labai maldingas. Jis pats paprašęs būti pakrikštytas ir prieš mirtį pasakęs pamokslą.

Airių mergaitė Elena Organ (Ellen Organ), žmonių vadinama Mažąja Nele (Little Nellie), nugyveno vos ketverius metus. Ji gimė 1903 m. ir buvo ketvirtas Viljamo ir Merės Organ vaikas. Turėjo stuburo neįgalumo požymių, negalėjo sėdėti tiesiai. Šeima vertėsi sunkiai. Kai mergaitei buvo 4 metukai, jos mama mirė nuo tuberkuliozės. Galiausiai tėvas nusprendė nepajėgsiąs pasirūpinti keturiais vaikais ir visus juos atidavė globoti. Elena su seserimi Mere buvo išsiųstos į vienuolyno ligoninę dėl varginančio kosulio. Vėliau mergaitės pateko į vienuolių administruojamus globos namus. Čia Eelena išgyveno aštuonis mėnesius. Buvo pastebėta, kad mergaitė turi tai, kas vadinama mistine įžvalgumo dovana. Vėliau ją ėmė lankyti vizijos. Elena pasakojo regėjusi Kristų, kuris buvęs mažas vaikas kaip ir ji, bei Švč. Mergelę. Vienuolių rūpesčiu Elena buvo konfirmuota būdama vos 4 metukų. Vėliau jos sveikata pablogėjo. Mergaitė sirgo paskutine tuberkuliozės stadija ir kentė didelį skausmą, tačiau nesiskundė. Ji laikė kryžių rankutėse, galvojo apie skausmą, kurį patyrė Jėzus per nukryžiavimą, ir vis kartojo: "Vargšas Šventasis Dievas..." Seserų, buvusių su mažąja Elena mirties akimirką, pasakojimu, mergaitė kažką matė ir sekė akimis virš savo galvos.

Sąraše figūruoja nemažai japonų vaikų pavardžių. Žinia, krikščionys šioje šalyje ilgą laiką buvo persekiojami. XVI a. Nagasakio mieste ant kalvos nukryžiuoti 26 japonų katalikai, tarp jų - dvylikamečiai ir trylikamečiai. XVII a. Kioto mieste nukankinti 55 katalikai, sudegintos moterys su mažamečiais vaikais ant rankų. Tarp jų buvo vos dvejų metukų Benediktas, gimęs 1617 metų spalio 6-ąją. Kanonizuotas 2008 m.

Lietuviškos pavardės

Vaikų ir jaunuolių sąraše yra ir dvi Dievo tarnaitės iš Lietuvos: Barbora Žagarietė (20 m.) bei Elena Spirgevičiūtė (19 m.).

Pirmoji gyveno XVII a. (1628 - 1648 m.) Žagarėje. Apie ją Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius 1755 m. Šv. Sostui rašė: "Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora."

Kai, praėjus keleriems metams po Barboros mirties, į Lietuvą įsiveržę švedai sudegino Senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, po gaisro liko nesudegęs tik Barboros kūnas. Taip prasidėjo Barboros Žagarietės kulto istorija. 1963 m. tarybinės valdžios nurodymu Žagarės bažnyčia buvo uždaryta, o Barboros palaikai išvežti ir dingo nežinia kur.

Manoma, jog Barboros kilmė nustatyta. Istorikas dr. Stasys Šimaitis straipsnyje "Barboros Žagarietės-Umiastauskaitės atvaizdo paieška" rašo, kad ji buvo vienturtė dukra turtingo Senosios Žagarės bajoro Umiastauskio šeimoje. Anksti neteko motinos ir augo su pamote. "Pasakojama, jog Barbora žuvo gelbėdamasi nuo tėvo agresijos, siekdama išsaugoti skaistybę ir sielos vienybę su Dievu." (Citata iš S. Šimaičio str.) "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje" (Čikaga, 1989 m.) rašoma, jog Barbora, "gindama savo garbę nuo nedoro tėvo kėslų, iššoko iš antro aukšto ir žuvo".

Elena Spirgevičiūtė (1924-1944) buvo pamaldi katalikė, kuri, devyniolikmetė, pasirinko mirtį, užuot tenkinusi ją užpuolusių bolševikų aistras. Mergina buvo nušauta.

DIEVO tarnaitė Barbora iš Žagarės. Jau beveik 400 metų pamaldūs žagariečiai prašo jos užtarimo. Nežinomo dailininko raižinys. (S. Šimaičio archyvas)