Po „Juodojo penktadienio“ iš karto prasideda „Kibernetinis pirmadienis“, kurio metu gyventojai turės galimybę vėl atverti pinigines. Tik šį kartą jau ne fizinėse, o elektroninėse parduotuvėse.
JAV „Juoduoju penktadieniu“ buvo pavadinta diena po Padėkos dienos. Daugelis darbuotojų ketvirtąjį lapkričio penktadienį neateidavo į darbą, teisindamiesi, kad susirgo, arba iš anksčiau pasiėmę laisvadienį. Šis terminas buvo pradėtas naudoti Filadelfijoje. Įvairių istorijų, kaip atsirado „Juodasis penktadienis“ yra daug. Vėliau ši diena imta laikyti pelningiausia Amerikos prekybininkams. Mat paskutinį laisvą nuo darbo lapkričio penktadienį dauguma gyventojų pradėjo skirti prieškalėdiniam apsipirkimui.
Lietuvoje ši masinio apsipirkinėjimo tradicija šaknis įleisti pradėjo dar palyginti neseniai. Vieno didžiausio internetinio prekybos centro komunikacijos vadovės Raimondos Strazdauskaitės teigimu, maždaug prieš trejetą metų.
„Šių metų „Juodasis penktadienis“ mums buvo tikrai geriausias, lyginant su visais prieš tai buvusiais. Pardavimai padidėjo apie 70 procentų“, - džiaugėsi vadovė. Anot R. Strazdauskaitės, toks aktyvus gyventojų pirkimas įrodo šios elektroninės parduotuvės patikimumą prekiauti saugiai, nesukeliant pavojaus kitų asmenų sveikatai, o taip pat pastangas pateikiant klientams didelį prekių asortimentą ir prieinamas kainas.
Kiek apytiksliai pinigų išleido vienas žmogus, apsipirkdamas šioje elektroninėje parduotuvėje, kol kas pasakyti vadovė negalėjo, nors akcentavo, kad šiemet ji yra didesnė nei pernai. „Tačiau daugiau nei pusė apklausų, kuriose dalyvavo Lietuvos gyventojai, parodė, kad prieš prasidedant išpardavimų savaitgaliui ketina išleisti nuo 50 iki 150 eurų“, - kalbėjo R. Strazdauskaitė.
Tačiau ne maža gyventojų dalis nuolaidų prekėms ieškojo ir fiziniuose prekybos centruose. Nepaisant stipriai plintančios pandemijos, prie didžiųjų apsipirkimų vietų praėjusį savaitgalį vargiai buvo galima pasistatyti mašinas.
Tokį gyventojų elgesį psichologas Gediminas Navaitis analizuoti pradeda nuo tapatybės klausimo.
Psichologo teigimu, pirmiausia reikėtų realiai suvokti, ar nuolaidų medžioklė atspindi tikruosius mūsų norus. „Veikiausiai įvairių prekių pirkimas tėra tam tikri simboliai. Jeigu konkrečiau, tai reikėtų kalbėti apie šiuolaikinio žmogaus tapatybę. Žmogus tapatinasi su daugeliu dalykų. Tai gali būti šeima, tauta ar valstybė. Tada jis yra atitinkamai vertinamas pagal pastangas, kurias įdeda, kad bendruomenė, su kuria tapatinamąsi, geriau jaustųsi“, - kalbėjo specialistas.
„Kad būtų lengviau, pabandykime įsivaizduoti Basanavičių, ar Kudirką besistumdančius eilėse prie išpardavimų. Toks vaizdas atrodo ganėtinai humoristiškas, nes visi puikiai suvokiame, kad šie žmonės gyveno visiškai kitomis vertybėmis ir tapatino save su kitokiais tikslais“, - aiškino psichologas.
Šiuolaikinio žmogaus tapatybė yra ugdoma labai įvairiapusiškai. Dažniausiai asmenys tampa lojalūs didelioms korporacijoms. O kad išlaikytų tą lojaumą, žmogus turi jaustis lygiaverčiu. „Nesąmoningai vartodamas, jis realizuoja tą lygiavertiškumo jausmą. Tokiu būdu yra suformuluojamas poreikis įsigyti daiktus, kurių didžioji dalis yra nereikalingi. Jie naudojami kaip simboliai, parodyti savo statusą visuomenei, priklausomybę kokiai nors prestižinei bendruomenei ar grupei“, - teigė G. Navaitis.
Pavyzdys, iliustruojantis šį teiginį, anot specialisto, galėtų būti „Louis Vuitton“ rankinė. „Be abejo, ji yra ir graži, ir gera. Bet jeigu rankinės funkcija yra gabenti daiktus, akivaizdu, kad tai daryti galima žymiai pigiau. Tokiu atveju nesunku suvokti, kad toks aksesuaras svarbus ne dėl savo paskirties, o dėl to, kad jo savininkas tokiu būdu pabrėš savo priklausymą aukštesniajai klasei, akcentuos savo išskirtinumą“, - komentavo pašnekovas.
Pasak psichologo, natūralu, kad atsiradus galimybei tokius simbolius nusipirkti pigiau, žmonės, kurie orientuoti į savo reikšmingumo parodymą, stačia galva puola į prekybos centrus. „Tiesa, kartais tai baigiasi net mirtimi, jeigu prisimintumėme prieš keletą metų Amerikoje vykusį eilinį išpardavimą, kurio metu buvo prispausta ir sutrypta apie 12 žmonių“, - masinių išpardavimų pasekmes prisiminė pokalbininkas.
G. Navaičio teigimu, visi šie perkami simboliai tampa kaip vėliava, kaip galimybė parodyti savo priklausymą vienai ar kitai bendruomenei, už kurią reikia kovoti. „Todėl atsakymas į klausimą, kodėl esant pasaulinei pandemijai žmonės vistiek braunasi į parduotuves, tampa aiškus. Kaip gali nekovoti už savo „vėliavą“, už savo reikšmingumo įrodymą?“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą