Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad astronominio palydovo "Planck" naujai gauti duomenys leidžia naujai pažvelgti ir į tai, kaip vystėsi svarbiausi kosminiai įvykiai ankstyvaisiais periodais.
Pirmosios žvaigždės atsirado praėjus 560 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kuris yra laikomas visatos atsiradimo momentu.
Anksčiau mokslininkai manė, kad šviesą skleidžiantys dujų kamuoliai atsirado praėjus maždaug 420 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
"140 mln. metų skirtumas iš pirmo žvilgsnio neatrodo toks jau reikšmingas, turint galvoje, kad kosmoso istorijai - 13,8 milijardo metų. Tačiau tai iš esmės keičia mūsų supratimą, kaip vystėsi pagrindiniai kosminiai įvykiai ankstyvaisiais periodais", - sakė vienas iš naujų duomenų analizės projekto dalyvių.
Mokslininkų žodžiais, pirmųjų žvaigždžių susidarymo maždaug 420 mln. metų po Didžiojo sprogimo pėdsakus 2000 metais aptiko amerikiečių teleskopas WMAP. Vėliau šį skaičių paneigė teleskopas "Hubble", kuris nepamatė panašių objektų atsiradimo požymių šiuo periodu kitose galaktikose. Stebėjimo rezultatų skirtumai paskatino rastis daugybę klaidingų teorijų apie juodąsias skyles bei žvaigždžių atsiradimą. Šios teorijos, atsiradus naujų duomenų, neteko prasmės, teigė mokslininkai, dirbantys su "Planck".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą