Net prietaringi nusikaltėliai šią dieną meta savo tamsius darbelius ir nekantriai laukia, kada praeis „juoda“ diena. Bet kodėl kilo ši „juodojo penktadienio“ psichozė?
Proto užtemimas
Būtų dar nieko, jei „juodojo penktadienio“ baimė būtų būdinga tik paprastiems žmoneliams. Bet ten, kur prasideda mistika, sveikas protas dingsta. Šis prietaras neaplenkė nemažai labai žinomų žmonių.
Pavyzdžiui, F.Ruzveltas, 32-asis JAV prezidentas, niekada nevykdavo į dalykines keliones „juodąją“ kalendoriaus dieną ir nerengdavo pietų 13-ai asmenų. 13-tos dienos, penktadienio, paniškai bijojo Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Pirmasis Vokietijos imperijos kancleris O.Bismarkas tą nelaimingą dieną nepasirašinėdavo jokių sutarčių.
Vokiečių poetas ir mąstytojas J.V.Gėtė visą „juodąjį penktadienį“ praleisdavo lovoje. Nepasitikėjo „nelaiminga“ diena net psichoanalizės pagrindėjas (!), didysis racionalistas Z.Froidas.
Palikęs pėdsaką istorijoje garsus amerikietis gangsteris A.Kaponė, šeimininkavęs pusėje JAV Rytų pakrantės, buvo suimtas būtent „juodąjį penktadienį“, 1931 m. birželio 13-ąją - sakykite, ką norite, o pagal liaudies išmintį - nuo savo likimo nepabėgsi...
Ar atsitiktiniai sutapimai?
Su „juoduoju penktadieniu“ sutapo nemažai įvykių ir katastrofų, kurie prietaringų žmonių požiūriu patvirtina jo egzistavimą. Būtent penktadienį, 1907 m. gruodžio 13-ąją, įvyko viena didžiausių XX a. laivų katastrofų, plačiajai auditorijai, tiesa, mažiau žinoma negu „Titaniko“ žūtis.
Tą dieną ant povandeninių uolų užplaukė ir sudužo tuo metu didžiausia pasaulyje septynstiebė škuna „Thomas W.Lawson“. Ironiška, kad škuna buvo pavadinta romano „Penktadienis, tryliktoji“ autoriaus vardu.
Beje, tarp jūreivių visame pasaulyje yra daugiausia prietaringų žmonių, besilaikančių nerašytų elgesio taisyklių. Pati svarbiausia iš jų - jokiu būdu neišeiti į jūrą penktadienį, 13-ą dieną.
Šis prietaras yra taip įsišaknijęs, kad Anglijos, tuo laiku didžiausios to meto jūrinės valstybės, vyriausybė XVIII a. pabaigoje nutarė jį paneigti. Ką tik pastatytas laivas buvo pavadintas „Friday the 13th“, be to nuleistas į vandenį taip pat 13-ą dieną, penktadienį; jo kapitonu tapo Džimas Fraidis (Jim Friday), įgula suformuota penktadienį, į pirmąjį plaukiojimą laivas išsiruošė taip pat 13-ą mėnesio dieną, penktadienį.
Ir vėl likimo ironija: lygiai po savaitės, taip pat penktadienį, laivas su įgula dingo be žinios...
Visa tai - senos istorijos, pasakysite jūs. Štai naujesni faktai.
Klubo ADAC (tai didžiausias ir autoritetingiausias Vokietijos automobilininkų klubas) duomenimis, penktadienį, 13-ąją, eismo įvykių skaičius daugumoje ES šalių išauga 60 proc. Iki šios dienos apsišvietusioje Europoje daugelį pacientų apima paniška baimė, sužinojus, kad jie bus operuojami „juodąjį penktadienį“.
Kompiuterių naudotojai mano, kad „juodąjį penktadienį“ jų kompiuteriai tampa labai pažeidžiami virusų. Ir jiems išties yra ko baimintis: kompiuterių eros pradžioje daugelis virusų pasklisdavo būtent tą dieną.
Pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų MS-DOS virusų, pavadinimu „Jerusalem“, (jį dar vadina „Time“) 1988 m. gegužės 13-ąją Europoje, Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose sunaikino dešimčių tūkstančių kompiuterių rinkmenas. Vėliau liūdnai pagarsėjo šimtai kitų „penktadieninių“ virusų.
Su tuo susiję ir kiti įdomūs faktai: programinės įrangos kūrėjai praleidžia 13-ą savo gaminių versijos numerį. MS Office (ir ne tik) programose šrifto dydžių sąrašuose nėra 13-o numerio.
Dauguma įspūdžiams jautrių ir lengvatikių žmonių ne tik bijosi „juodojo penktadienio“, bet ir nervinasi dėl paties skaičiaus 13, manydami, kad jis neša nelaimes.
Amerikiečių neperspjausi
Prietaringų žmonių, įtariai vertinančių skaičių 13, pasaulyje yra gana daug. Vidutiniškai kas penktas europietis bijosi skaičiaus 13. „Pažangiose“ JAV ši psichozė būdinga 21 mln. žmonių. Lyg ir nedaug - vos 6,5 proc.
Bet amerikiečių nesuprasi! Dėl daugybės pilotų prietaringumo JAV niekada neturėjo naikintuvo F-13, po F-12 iškart atsirado F-14. JAV karinis jūrų laivynas „juodąją“ kalendoriaus dieną nenuleidžia į vandenį naųjų laivų. 80 proc. daugiaaukščių JAV ir Kanadoje neturi 13 aukšto.
Daugelyje oro uostų nėra 13 numerio įlaipinimo vartų, o kai kurios vietinės oro linijos „juodąjį penktadienį“ išbraukia iš skrydžių tvarkaraščių. Ligoninėse ir viešbučiuose nėra 13 palatos ir 13 numerio. Dėl fobijos amerikiečiai ne tik neina apsipirkti, bet ir išvis nepasirodo darbe, todėl tą dieną JAV ekonomika patiria milijoninius nuostolius.
Amerikiečių, aišku, nepranoksi. Bet ir kitose šalyse skaičius 13 kasdieniniame gyvenime naudojamas retai, stengiantis neerzinti prietaringų žmonių. Garsiojoje Formulėje 1 nėra 13 numeriu pažymėtų bolidų.
Daugelio pasaulio miestų daugumoje prestižinių viešbučių nėra 13 numerio. Vokietijos, Austrijos ir Skandinavijos šalių skrydžių bendrovių lėktuvuose nėra nei 13 eilės, nei 13-os vietos, o ir tvarkaraščiuose 13 reiso nerasite. Praktiškai visuose kruiziniuose laivuose po 12 kajutės iškart eina 14-a.
Italijos operos teatruose nėra vietų, pažymėtų skaičiumi 13. Garsiajame ir seniausiame pasaulyje apžvalgos rate Vienos Praterio parke nėra 13 kabinos. Garsiuose Paryžiaus restoranuose gyvuoja tradicija: jeigu pietų susirenka „nelaiminga“ kompanija iš 13 žmonių, statoma 14 kėdė ir ant jos sodinamas manekenas.
Iš kur auga baimės kojos?
Yra daugybė versijų, kaip atsirado priešiškas požiūris į „juodąjį penktadienį“ ir skaičių 13, ir dauguma jų siejamos su senais laikais.
Viena populiariausių versijų - kad viskas prasidėjo nuo Paskutinės vakarienės, kurios metu Jėzus Kristus numatė Judo išdavystę (jis kaip tik ir buvo 13-as apaštalas).
Yra versija, kad skaičius 13 tapo nelaimingu dar senesniais laikais. O dėl visko, atseit, kaltas, Pitagoras, sukūręs savo garsųjį mokymą apie skaičių harmoniją: neva skaičiai valdo visus įvykius, visas gyvas būtybes. Pagal Pitagorą, skaičius 12 - išbaigtumo ir gerovės simbolis.
Be to, jis yra labai patogus skaičiuoti, matuoti, nes dalijasi be liekanos iš 2, 3, 4 ir 6. Tai graži versija, idealizuojanti tuziną: 12 mėnesių, 12 Zodiako ženklų, 12 Olimpo dievų, 12 Heraklio žygdarbių, 12 apaštalų, 12 Izraelio giminių... O štai 13 - tai jau velnio tuzinas, o ir dalijasi jis tik iš savęs.
Dar viena prietarų versija grindžiama viduramžių epochos įvykiais, kai „juodasis penktadienis“ buvo laikomas raganų ir kerėtojų diena. Iš istoriškesnių versijų bene įtikimiausia yra susijusi su nepavydėtinu Tamplierių ordino likimu.
Panoręs užvaldyti jo turtus, Prancūzijos karalius Pilypas IV, palenkęs į savo pusę Romos popiežių Klemensą V, 1307 m. spalio 13-ąją, penktadienį, suėmė visus ordino riterius ir po ilgų kankinimų juos sudegino. Po tamplierių liko daugybė legendų, taip ir nerasti jų garsieji lobiai, o datos ir savaitės dienos derinys - penktadienis, 13-oji, - nuo tada įgijo demonišką reikšmę.
Nepanikuokite!
Reikia pasakyti, kad daugybė žmonių skaičių 13 laiko laimingu, ir jų tikrai ne mažiau negu prietaringų bailių. Tai patvirtinančių pavyzdžių galima pateikti daugybę, pradedant žila senove ir baigiant mūsų dienomis.
Krikščioniškoje kultūroje 13 reiškia Visatos skaičių. Pagal žydų tradiciją skaičius 13 taip pat laikomas laimingu - tai Dievo simbolis. Tarp religinių Indijos, Kinijos ir Pakistano atributų dažnai galima sutikti trylika Budos statulėlių.
Bet ką ten religija! „Juodąjį penktadienį“ Prancūzijos nacionalinė loterija organizuoja specialius papildomus tiražus, kad patenkintų paklausą tų, kam ši diena atrodo laiminga.
O štai keletas laimingųjų iš daugybės žinomų žmonių, gimusių ir gyvenusių su skaičiumi 13. 13-ą dieną gimė karvedys Julijus Cezaris, net 6 Romos popiežiai ir garsusis teologas šv. Augustinas, Prancūzijos karalienė Kotryna Mediči, vokiečių poetas H.Heinė, Kubos vadovas F.Kastras, medicinos šviesulys akademikas N.Amosovas.
Tarp šių garbingų žmonių „įsitrynė“ ir liūdnai pagarsėjęs bankų plėšikas Bačas Kasidis. O šios garsios asmenybės turėjo pagrindo skaičių 13 laikyti laimingu: Č.Lindbergas - pirmasis lakūnas, vienas perskridęs Atlantą, buvo ne pirmas, o tryliktas, kam tai pavyko (12 bandymų iki jo baigėsi nesėkme).
Garsus prancūzų režisierius Klodas Leliušas (Claude Lelouch - 13 raidžių!) norėdamas įrodyti, kad skaičius 13 - visai ne pikta lemiantis, savo kino studiją įsteigė penktadienį, 13-ą dieną, ją pavadino „Les Films 13“, ir visus filmus pradeda filmuoti tik 13-ą mėnesio dieną. Ir visi jie sulaukia sėkmės!
Su marškinėliais, pažymėtais 13 numeriu, visada žaisdavo Miuncheno „Bayern“ ir Vokietijos nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas Gerdas Miuleris, pasiekęs daugybę įvarčių rekordų. Skaičius 13 visada būdavo 13-ojo (!) šachmatų pasaulio čempiono Gario Kasparovo pusėje: bet kokio rango turnyruose tryliktosios partijos jam visada būdavo labai sėkmingos.
Iš šių pavyzdžių matome, kad nei „juodasis penktadienis“, nei velnio tuzinas niekaip nesutrukdė šiems žmonėms siekti sėkmės ir palikti pastebimą pėdsaką istorijoje.
Taigi, nepergyvenkite, nemalonių įvykių būna bet kurią savaitės dieną, ne tik penktadienį, ir bet kokią mėnesio dieną, ne tik 13-ąją. Ir apkritai, jokie skaičių deriniai - atsitiktiniai ar dėsningi - negali nulemti žmogaus gyvenimo ir neturi veikti mūsų elgesio.
Skaičių ir jų derinių reikšmėmis tegu užsiima numerologai, astrologai, chiromantai, parapsichologai ir t.t. O visiems kitiems nėra reikalo visur įžvelgti paslėptos mistinės prasmės ir potekstės. Juk žinome: jei nuolatos lauksime kokių nors nemalonumų, jie pagal „sumuštinio“ dėsnį būtinai įvyks.
Taip galima ir iš proto išsikraustyti, juk kiekvienas žmogus per gyvenimą vidutiniškai pergyvena 115-120 „juodųjų penktadienių“. Jų kasmet būna du, kartais - vienas, o kai kada - net trys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą