Viskas ir be žodžių aišku. Ar tikrai?

Moterys dažnai ieško idealios meilės, „kai nereikia kalbėtis, o viskas ir be žodžių aišku“. Tačiau, pasak psichologų, tai itin infantili pozicija.

- Kodėl moterims vis dar sunku kalbėti apie tai, kas teikia malonumą, kodėl sunku pasakyti, kas nepatinka?

- Dar labai neseniai moteris, galvojanti apie seksą, laikyta paleistuve. Jai gi buvo skirta pirmiausia būti motina, susikoncentravusia į kito – savo vaiko – kūną. Tačiau jei moteris nekalba apie seksualumą, dar nereiškia, kad nėra seksuali.

Tiesa, dažna dailiosios lyties atstovė šnekėdama apie tai su partneriu retai kalba apie save. Ji daug mieliau aiškinasi, kas jam nepatinka, kas kenkia santykiams. Žodžiu, tikrina vyro patikimumą.

Šie gi pasimetę tarp gausybės jiems nieko nesakančių replikų galų gale ima vengti diskusijos. O moterys toliau klausinėja, nori suprasti, kad galėtų prisitaikyti (beje, tai daryti jos geba puikiai), idant išsaugotų santykius. Tačiau tokia elgsena jas stato į motinos poziciją.

- Vertė, kurią moteris priskiria komunikacijai, derinyje su motiniška pozicija, tikriausiai veikia seksualinius troškimus?

- Taip. Trukdo seksualumo raidai. Dėl motinos vaidmens, ir dėl klausinėjimo, kuriuo stengiasi „įsiskverbti“ į partnerio galvą. Jas tai jaudina: „kodėl?“, „kaip?“, „išduok paslaptį?“.

Tačiau jos stovi prieš sieną. Juk vyrai išlieka svetimi net patys sau. Jie nepažįsta jausmų, todėl atverti moteriai tai, prie ko ir patys neturi priėjimo, sunku. Todėl galų gale partneriai stengiasi įsibrauti į vienas kito intymią sferą.

Moterys bando įsiskverbti į vyro mintis, vyrai – į moters lyties organus. Ir tai sukelia problemų abiem pusėms, nes stipriosios lyties atstovai dėl kultūrinių priežasčių nepažįsta savo emocijų, moterys – savo seksualumo.

- Vadinasi, negebėjimas kalbėti apie TAI blokuoja moters pasitenkinimą?

- Deja, taip. Nors būtent seksualumas duoda pradžią santykiams su partneriu, o vėliau ir motinystei. Vis dėlto daugeliui moterų dar sunku kalbėti apie pasitenkinimą. O juk sugebėti rasti žodžius, vadinasi, atpažinti vaizdinius. Ar moterys tam pasiruošusios? Nesu tuo tikra.

Nemaža dalis dailiosios lyties atstovių sako, jog visa tai vyksta „ten, apačioje“, iš tikrųjų net nežinodamos, apie ką kalba. Tas nežinojimas leidžia nejausti atsakomybės, jos pasitenkina, bet ne iki galo žino kaip. Jos tarsi nekaltos, kad kyla geismas, kuris gali būti nevaldomas, rafinuotai žiaurus...

Dažnai konsultacijų metu, kai moteriai aiškinu apie jos lytinius organus („yra lytinės lūpos, vulva...“) arba atsakinėju į klausimus, matau, kad jai nepatogu. Ne viena tiesiog atsistoja ir pasako, kad nori trumpam išeiti...

Pačios gi moterys renkasi žodžius, gerokai nutolusius nuo realybės.

- Kalbėti apie seksą, vadinasi, užimti aktyvią seksualinę poziciją?

- O moterys kaip tik to vengia. Jos retai kalba apie tai, kas patinka. Jos nedrįsta prašyti. Kaip nuostabu, kad jis tai daro, nors pačios partneriui apie tai, ko geidžia, neužsimena nė žodeliu.

„Jeigu aš tai pasakysiu, kaip suprasiu, ar jis tik pildo mano norus, ar mane jaučia“, - aiškina man pacientės.

Ši laukimo pozicija – ypač infantili. Ji panaši į kūdikystę, kai mamos mus maitino, o mums to net nereikėjo prašyti. Būtent tokios idealios meilės, „kai nereikia kalbėtis, o viskas ir be žodžių aišku“, ieško moterys.

- Išdrįsdami paprašyti mes nesugriausime seksualinio troškimo? Yra tokių saviraiškos priemonių, kurios dezerotizuoja santykius?

- Nemanau, kad seksualinius troškimus galima sugriauti. Moterims sunku kalbėti apie seksą (arba jos tai daro nesėkmingai), nes galvoja, kad jų kalba turi būti vyriškosios kopija, tačiau sako, kas jaudina jas pačias. Tokia parodija be erotikos...

- O jeigu seksualinė trauka slopsta, galimą ją atgaivinti žodžiais?

- Žinoma. Tik jeigu nevaidinsite šeimos psichologo. Jeigu netapsite viršininku, kuris sako: „Iškilo problema, kažką reikia daryti.“ Reikėtų kalbėti apie savo pojūčius: „Štai kaip dabar jaučiuosi. Man tai patinka, noriu daugiau.“ Tai yra leisti sau padaryti tai, ko norisi, nesibaiminant partnerio reakcijos.

- Kaip gi kalbėti, kad išlaisvintum pasitenkinimą?

- Pirmiausia reikia išlaisvinti kalbą. Nėra teisingų ir neteisingų žodžių. Tiesiog jie neturėtų būti kaukė.

Jie turi derėti su mūsų asmenybe, nes siekdami seksualinio pasitenkinimo judame partnerio link, kad sugrąžintume sau save. Orgazmas patiriamas tada, kai mūsų „Aš“ sutikęs partnerio „Aš“ kreipiasi į patį save.