Volfas Mesingas – bene viena įdomiausių ir kartu paslaptingiausių XX a. asmenybių. Tūkstančiai žmonių matė jo talentą, kurį jis pats vadino prakeiksmu.
Jis konsultuodavo net patį sovietų imperijos lyderį J.Staliną, o daugelis jo pranašysčių išties išsipildė.
Volfas Mesingas gimė 1899 metais skurdžioje žydų šeimoje nedideliame Lenkijos miestelyje.
Jau būdamas vaiku, Mesingas išsiskirdavo iš kitų savo bendraamžių. Vos šešerių skaitydavo Torą ir išsyk įsimindavo net po keliasdešimt jos puslapių.
Kai kas nors paklausdavo garsiojo aiškiaregio, kaip jis atspėja ateitį, jis paprastai atsakydavo: “Aš nežinau. Tiesiog sąmonės gilumoje savaime atsiranda suvokimas, kad tiesa tokia, o ne kitokia”.
Pirma tiksliausia pranašystė, jaunajam V. Mesingui vos nekainavo gyvybės. Ji nuskambėjo iš Berlyno teatro scenos.
Kaip jis vėliau rašė memuaruose, ateities regėjimas jį aplankė netikėtai ir nevaldomai.
Mesingas vokiečių karininkų pilnai salei išpranašavo Antrojo pasaulinio karo pradžią. Bet paskui iš jo lūpų nuskambėjo baisiausia pranašystės dalis, kad fašistinio režimo laukia neišvengiamas krachas.
Į tokią pranašystę iškart sureagavo vadovaujančios partijos vadovybė: buvo paskelbta pranašautojo paieška, bet jam, padedant draugams, kuriuos vėliau nužudė fašistai, pavyko pasprukti į SSRS.
Antrojo pasaulinio karo metais V. Mesingas, SSRS jau gerai žinomas, buvo evakuotas į Novosibirską, ten karo iškamuoti žmonės plūdo į koncertų sales, kad pamatytų gyvą legendą.
Motinas ir žmonas, išlydėjusias savo sūnus ir vyrus į frontą, domino viena – ar gyvi jų vyrai. Tūkstančiai žmonių jam rašė ir mėgindavo susitikti po seanso.
1943 m. Novosibirsko operos teatre vienas iš žiūrovų su kitais perdavė raštelį, kuriame buvo klausimas „Kada baigsis karas?“
Perskaitęs sakinį, V. Mesingas iškart išpyškino datą – gegužės 8-oji, tiesa tada, metų nepasakė.
Volfas Mesingas buvo palaidotas Rusijoje.
Ant jo kapo užrašyta: „Tavo reta dovana įėjo į žmonijos istoriją“.
Baisiausia aiškiaregystės dovanos savybė – žinios, kurių negali atsikratyti, aiškino visiems V. Mesingas.
Jis tiksliai žinojo savo mirties datą ir stengėsi kuo rečiau apie tai galvoti.
O kai terminas atėjo, jis išvykdamas operuotis pasisuko į savo namą ir pasakė: „Na, štai ir viskas, Volfai, tu čia daugiau nebegrįši“.
Taip ir įvyko – netikėtai sutriko pranašo inkstų veikla ir 1974 m. lapkričio 8 dieną jis mirė.
Pastaruoju metu kai Europai tenka atlaikyti nesuvokiamą pabėgėlių srautą iš Artimųjų Rytų, Volfo Mesingo asmenybė ir vėl buvo prisiminta.
Po antrojo pasaulinio karo, kai buvo pradėta statyti Berlyno siena, 1961 metais Volfas pasakė, kad šis darbininkų triūsas yra bevertis, kadangi siena neišstovės nei trijų dešimtmečių.
Ir tą kartą aiškiaregys buvo teisus, Berlyno siena buvo nugriauta praėjus 28 metams – 1989 m. lapkričio 9 d.
Volfas perspėjo, kad Europai liks džiaugtis lygiai pusė amžiaus, o vėliau jos lauks tamsūs ir niūrūs laikai.
„900 milijonų afrikiečių ir arabų galutinai palaidos Europą iki XXI amžiaus vidurio.“, – šie pranašo 1961 metais per vieną pasirodymą pasakyti žodžiai, tada mažai kam galėjo padaryti įspūdį.
Tačiau šiuo metu vis didėjant pabėgėlių skaičiui iš Artimųjų Rytų, galima nesunkiai suvokti, kad ir ši V. Mesingo pranašystė gali būti neįtikėtinai tiksli.
Remiantis Gepalo instituto atliktos apklausos duomenimis, iki 2050 metų Europoje norės apsigyventi iki 950 milijonų žmonių iš Afrikos ir Arabų šalių.
Oficialios prognozės nurodo, kad iki 2050 metų, Vidurio Afrikos gyventojų skaičius padidės beveik dvigubai, t.y. iki 2,5 milijardo.
O jau 2040 metais pusę iki 30 metų amžiaus grupės Žemės gyventojų sudarys afrikiečiai.
Politikams ir demografinių institutų specialistams jau dabar aišku, kad jie patrauks į Europą, nes nepanašu, jog gyvenimas jų gimtinėje bent kiek nors pagerės ar atsiras perspektyvų.
Ar tokius srautus ir įvairialypę kultūrą galės atlaikyti Europa? Jeigu tikėsime Volfo Mesingo žodžiais, Europa bus tiesiog palaidota.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą