Žemėje didėja temperatūrų kontrastai

Orai - ne matematika

LNK televizijos orų pranešėja Karolina Liukaitytė teigia, kad orai ir orų prognozės šiuolaikiniam žmogui yra svarbi aktualija: „Orai veikia žmonių gyvenimą priklausomai nuo jų gyvenimo būdo. Jeigu tu esi mama su mažais vaikais, norisi sužinoti, ar galėsi rytoj eiti į kiemą, ar ne. Jeigu esi ūkininkas, tau svarbu, ar nebus naktį šalnų. Jeigu esi žmogus, kuris gyvena režimu „namai - mašina - darbas“, tai prognozės yra mažiau svarbios, bet tokios naujienos kaip plikledis žiemos metu, rūkas rudenį arba pavasarį veikia visus.

K.Liukaitytė pasakoja, kad pati orų prognozių nesudaro, o tik orus praneša. „Mano profesija yra pranešti orus. Prognozes sudaro sinoptikai. Iš sinoptikų jau pateiktų šaltinių - lentelių, temperatūrų kreivių, įkeltų į internetą, - sudarau pranešimus apie orus. Prognozes imu iš kelių lietuvių ir vokiečių šaltinių ir jos kartais nesutampa, nes vienur orai yra gaunami iš palydovo informacijos, kitur iš stebėjimo stočių“, - apie darbo specifiką pasakoja moteris.

Neprognozuoja kiemo tikslumu

Orų mergaitė K.Liukaitytė prisipažįsta, kad jai tenka sulaukti žmonių nusiskundimų ir pasipiktinimų dėl to, jog prognozuojant orus buvo nepataikyta ar neatspėta. „Sinoptikai netaiko ir nespėlioja. Jie sudarinėja prognozes. Žinoma, kad prognozės nebūna šimtu procentų tikslios, ir neverta tikėtis, kad jeigu buvo pranešta apie lietų, tai būtinai tavo kieme lis. Galbūt lietus praeis kelių kilometrų atstumu nuo tavo kiemo ir jo tą dieną apskritai nepasitaikys“, - sako LNK orų pranešėja.

K.Liukaitytės teigimu, orai - ne matematika. „Orai nėra tas dalykas, kurį gali atspėti sekundės ir metro tikslumu. Orus gali prognozuoti, todėl tai ir vadinama prognozėmis. Prognozės gali pasitvirtinti, o gali ir ne. Žmonės kartais nesupranta šio aspekto ir todėl labai tikisi ir net reikalauja, kad viskas būtų tiksliai nuspėta. To norėtųsi, bet taip būna ne visada“, - aiškina orų pranešėja.

Skėtis - sinoptikų problema

Sinoptikė Alva Nagelytė teigia, kad ir sinoptikai sulaukia besiskundžiančiųjų orų prognozėmis. „Žmonės piktinasi. Rašo laiškus ir skundžiasi. Mes stengiamės į tuos laiškus atsakyti, paaiškinti, kad orų procesai kartais yra sunkiai nuspėjami, staigiai kinta, kartais oro masės nespėja greitai pasikeisti, o pasikeitimas jau būna laukiamas. Jau po kelių valandų nesulaukę pasikeitimo, žmonės piktinasi, kad temperatūra žemesnė arba krituliai dar neatkeliavo“, - tvirtina sinoptikė.

Pasak A.Nagelytės, dažniausiai nusiskundimų sulaukiama, kai žmonės sulyja, juos užklumpa tą dieną neprognozuotas lietus ir jie būna nepasiruošę, nepasiėmę skėčio: „Žmonės rūstauja, kad į tokią nepatogią situaciją pakliuvo. O kai savaitės pabaigoje nesulaukiamas esminis pasikeitimas, tai ir žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad sinoptikai suklydo ir netiksliai numatė ateitį. Žinoma, dabar taip būna rečiau, ir suprantama, kad skaičiavimai nėra tokie tobuli ir šimtu procentų numatyti orus tolesniam laikotarpiui sudėtinga.“

Klimato kontrastai didėja

Lietuvos orus, anot sinoptikės, lemia geografinė padėtis ir oro masių judėjimas: „Mūsų vidutinėse platumose yra įprasti vakarų oro srautai, bet jie vyrauja ne visada. Šiemet rudens sezoną daugiau vyravo pietų srautai su trumpais šiaurės grybštelėjimais, kai trumpam atšąla ir vėl atšyla.“

„Dar ano šimtmečio pabaigoje žiemos buvo ypač šiltos, o nuo 2009 metų į Europą grįžo atšiauresnės, sniegingos žiemos. Praėjusi žiema buvo labai šilta, sniego turėjome labai mažai. Laikotarpis su sniegu tęsėsi gal porą savaičių, bet prieš tai buvusiomis žiemomis sniegas gulėjo labai ilgai, bent keturis mėnesius. Dabar žiemos yra kontrastingesnės“, - pasakoja sinoptikė A.Nagelytė.

Žiema šilta dėl švelnaus rudens

Sinoptikė atskleidė, kad vienas iš didžiausių Europos prognozavimo centrų informavo, jog šiemet žiema bus šiltesnė negu įprastai: „Šiemet žiema turėtų būti minkštesnė, su atodrėkiais, gali pasitaikyti viena kita trumpai trunkanti šalčio banga. Aišku, čia tik prognozė. Taip buvo galima prognozuoti stebint gana švelnų rudenį.“

Žvelgiant globaliai, anot A.Nagelytės, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, vidutinė metinė temperatūra šiek tiek kyla, bet labiausiai pastebimi temperatūros svyravimai: „Globaliai vertinant, temperatūra šiltėja, bet, žvelgiant į atskirus regionus arba pusrutulius, tai kontinente gali būti ir atvirkštinis procesas. Dabar didėja kontrastai. Į Vakarų pusrutulį veržiasi šalčio banga, o mūsų pusrutulyje, Europoje, ekstremaliai šilta.“

Žmogaus įtaka klimatui jaučiama nuo praėjusio šimtmečio vidurio, pradėjus vystytis pramonei ir daugėjant išmetamųjų šiltnamio dujų. „Buvo stebimas ryškus šiltėjimas, tačiau paskutinį dešimtmetį padėtis stabilizavosi. Tai lėmė kova su išmetamosiomis dujomis, o galbūt natūralūs procesai visatoje. Kaip metraščiai aprašo, buvo labai didelių klimato svyravimų. Ir ledynmečiai, ir tropinės jūros tyvuliavo, tai nulėmė įvairūs procesai ir apibendrinančias išvadas daryti sunku“, - teigia A.Nagelytė.

Vilniaus orų stebėjimai, pasak sinoptikės, atliekami nuo 1771 metų. Ji atsimena, kad ir Lietuvoje buvo ekstremalių oro sąlygų: „Man nepatogumų sukėlė snieginga žiema, buvusi užpernai. Net Velykų laikotarpiu, balandžio viduryje, negalėjau važiuoti į kaimą. Taip pat įsiminė 2010 metų rugpjūtį per Pietų Lietuvą praūžęs viesulas, vartęs medžius.“

Parengta pagal priedą „TV publika“