Pirmojoje įstatymo redakcijoje buvo numatyta, jog paaugliai iki šešiolikos metų ir pensinio amžiaus žmonės praranda galimybę žvejoti nemokamai privačiuose vandens telkiniuose, taip pat nėra apibrėžta kaina, kurios privačių telkinių savininkai gali reikalauti už žvejybos leidimus iš žuvauti jų teritorijoje panorusių žvejų.
Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba teigė, jog Prezidentė, pabrėžusi, kas įstatyme yra blogai, dėl laiko stokos nepasiūlė jokių pakeitimų.
„Manau, kad vis dėlto reikėtų registruoti dar vienas šio įstatymo pataisas, jį reikia truputį pakoreguoti“, - svarstė A. Burba.
„Dabar privačiuose telkiniuose pensinio amžiaus asmenys, paaugliai nuo 14 iki 16 metų žvejos už pusę kainos. Manau, kad tai yra teisinga. Jei jūs savo darže augintumėte pomidorus ir valstybė pasakytų: „Į jūsų daržą žmonės gali ateiti ir pasirinkti pomidorų nemokamai. Tai nebūtų sąžininga. Jei mes kalbame apie laukinius augalus arba tas pačias valstybinių telkinių žuvis – jau kitas reikalas.
Valstybė investuoja į žuvies išteklius ir tikiuosi, jog per artimiausius kelis metus turėsime gausius žuvies išteklius vandens telkiniuose. Žvejai mėgėjai, pirkdami žvejybos leidimus investuos į įžuvinimą. Todėl valstybė gali padaryti nuolaidų toms socialiai remtinoms grupėms. Bet visiems – negali, nes tada nebeliks vėl tos žuvies.
Būtent todėl metinis žvejybos leidimo mokestis kilo nuo 11 litų iki 50-ies. Visi žvejų mėgėjų pinigai nueis tik įžuvinimui ir kontrolei. Nei jokiam popieriui, nei kurui, nei kažkieno komandiruotėms – tik įžuvinimui“, - kalbėjo Liberalų ir centro sąjungos atstovas A. Burba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą