Afrikos pasakojimai (2). Nuodų kaimelis

Dainos, šokiai, mušami būgnai. Streikas - tai šventė, gatvės vaidinimai, saviraiška.

Streikuoja ne tik visuomeninis sektorius. Pietų Afrikos keliais prasukta keli šimtai kilometrų, bet sutikti kelininkai atrodė lyg streiko ar nesibaigiančios pietų pertraukos būsenos. "Gal jie neturi žiebtuvėlių, todėl ir rūko, kad cigaretės neužgestų", - anekdotą apie darbą afrikietiškai sukuria lietuvaitė.

Todėl tarybinės propagandos paleistą posakį: "dirba kaip... (čia turi būti politiškai nekorektiškas žodis)", - derėtų suprasti visai priešingai.

Prie valstybės prezidento rūmų šliejasi diplomatų miestelis. Namai už aukštų tvorų su spygliuotomis vielomis ir pajungta elektra. Ir kitur didesnius namus juosiančios tvoros paaukštintos spygliuotų vielų juostomis.

"Pas mus demokratijos siautulys", - sako gidė Marina, turinti savo nuomonę ir apie apartheido režimą, ir apie Afrikos demokratiją bei juodojo żemyno evoliucijos ypatumus.

Zambijoje, Livingstono oro uoste, jau perėjus visus registracijos, saugumo ir pasienio formalumus, prie skrydžio salės sėdi vyrukas, dar kartą patikrinantis bilietus ir dokumentus.

"Nesumokėjote oro uosto mokesčių", pone, - kažkelintam sako pareigūnas. Suprask - tai tik problemėlė. Štai ten kasa, nunešk 25 dolerius, grįžk su čekiu ir sėsk į lėktuvą.

Retas turi drąsos, laiko ir kantrybės aiškintis. Užsispyrus nemokėti tenka ilgai įrodinėti, prakaituoti, ieškoti vyresniųjų.

Tie linguoja galvas, supranta, paima bilietą ir grįžta likus kelioms akimirkoms iki įsodinimo į lėktuvą pradžios.

Taip, žinoma, viskas sumokėta. Gero skrydžio. Ir jokio reketo. Tokia tvarka. Patirtis ne silpnų nervų keleiviams.

Oskaras iš Nuodų kaimelio

Oskarui, jaunuoliui prekiaujančiam turgelyje prie Viktorijos krioklio, septyniolika. Neblogai kalba angliškai.

Gyvena su mama, tėvas miręs, šeimoje - dar keturi vaikai. Kaimo mokykloje Oskaras baigė tris klases, tęsti mokslus reikėtų Livingstone, Zambijos mieste už keliolikos kilometrų, bet Oskaras neturi pinigų nei mokslui, nei geresniems batams.

Kaimas, kuriame gyvena Oskaras, pavadintas vyriausiojo vado, arba karaliaus, Mukumio vardu.

Tarp išgeltusios savanos išsimėčiusiose trobelėse gyvena apie 7 tūkstančius žmonių, žaliuoti bando baobabai, stūkso milžiniškas akacijų medis, ištryptu smėliu vaikštinėja ožkos, rausiasi vištos, parkritęs alsuoja šuo.

Nameliuose - savas gyvenimas. Moterys skalbia, ruošia valgį, laksto būreliai mažylių. "Sweet!" (saldainį) - tiesia rankeles.

Zambijos, turtingos iškasenų, bet skurdžios šalies, kaimuose šeimos augina po 10-15 vaikų. Tėvai nuo smarkiai plintančio AIDS ar kitų ligų dažnai būna mirę, tad šeimynas prižiūri seneliai. Vidutinė Zambijos moterų gyvenimo trukmė sumažėjo iki 25-erių metų, o jų vaikai jau įsčiose būna pasmerkti greitai mirčiai.

Mukumis - ne pats vargingiausias Zambijos kaimas. Triklasėje mokykloje dirba net 3 mokytojai, viduryje kaimo išvestas vandentiekio vamzdis, veikia kirpykla, dvi parduotuvėlės. Neretai į kaimą užsuka turistai iš prabangių Viktorijos krioklio viešbučių. Ta proga kaimo vyrai specialiai paruoštoje aikštėje išdėlioja dirbinius iš medžio, molio ir metalo. Brangu. Turistai derasi, bet moka daugiau negu kitur, žinodami, kad jų palikti pinigai gali būti vienintelis kaimo žmonių uždarbis.

Parduotuvėje, statinyje su keliomis patalpomis, veikia kažkas panašaus į barą. Vietiniai alaus negeria - per stipru ir brangu. Gurkšnoja kažkokį rusvą birzgalą. Baltųjų pasirodymas šokiruoja. (Vėliau gidė sakys, kad tame bare turbūt dar nebūta baltojo, todėl lietuvių prisistatymas bus aptarinėjamas ilgus metus.)

Kaimui vadovauja karalius Mukumis. Karaliavo ir jo tėvas, proseneliai, ištisus 700 metų.

Už karaliaus dvaro teritoriją juosiančios tvoros - keli pastatai. Prieš eidami žmonės klaupiasi, triskart suploja. Klauptis ir ploti tenka visiems - ar esi vargšas kaimelio gyventojas, ar milijonierius iš Europos.

Namelyje, kuriame telpa sostas, liūtų figūros, stačiakampė sosto pakyla, kad gyvatės neužšliaužtų, karalius nepasirodė. Jis gyvena netoliese, namuose, su šlaitiniu stogu ir palydovinės televizijos antena. Šalia - iš molio ir šiaudų nudrėbtas statinėlis. Karaliaus dukra lietuviškai skambančiu vardu Janina įvardija: "Nuodijimo kamera".

Paaiškina labai paprastai: karalius karaliauja iki gyvos galvos, o pasitraukti savo noru negali, todėl šeimynykščiai, išgirdę, jog kaimo valdovas pavargo, nebenori ar nebegali valdyti, veda karalių į nuodų namelį.

"Ar ir šiais laikais taip?" - "Nuodija", - linkteli galvas mūsų palydovai.

Gidė nuolat mums kalė į galvą, kad baltaodžiams Pietų Afrikoje labai nesaugu...

PRETORIJOS centras. Čia keletą dienų vyko visuotinis visuomeninio sektoriaus darbuotojų streikas.

Dėl saugumo reikalavimų kelyje niekam Afrikoje galvos neskauda.

Šioje kėdėje sėdi pats kaimelio karalius. Beje, lūšnelėje įrengtos durys, pro kurias gali vaikščioti tik valdovas. Jei pro jas pereis paprastas mirtingasis, jam grės kalėjimas arba bauda - teks pirkti karvę...

AFRIKOJE dirbti niekas neskuba, daug maloniau pagulėti suradus vietelę kur nors šešėlyje.