2004 m. britų organizacija "Landmarks Foundation", besirūpinanti pasaulio šventviečių apsauga, pasiekė, kad šį senovės Armėnijos miestą būtų galima aplankyti ir fotografuoti be specialaus turkų vyriausybės leidimo. 2010 m. Pasaulio paveldo organizacija įtraukė Ani į sąrašą 12 kitų nykstančių paminklų, kuriems labiausiai gresia išnykimas dėl nepriežiūros ir vandalizmo. 2011 m. kartu su Turkijos kultūros ministerija buvo pradėti katedros bei Atpirkėjo bažnyčios konservavimo darbai.
2016 m. liepą UNESCO paskelbė 19 naujų objektų, kuriuos įtraukia į pasaulinio paveldo sąrašą. Tarp jų atsidūrė ir Ani - senovės Armėnijos miesto liekanos Rytų Turkijoje.
"Tesnem Anin..."
"Tesnem Anin u nor mernem" ("Išvysti Ani ir numirti") - frazė iš garsiosios armėnų poeto klasiko Ovaneso Širazo poemos. Apie šį miestą parašyta daug eilių.
Ani karalystė apėmė didelę dabartinės Armėnijos dalį ir Turkijos rytus. Miestas minimas nuo V a. V-IX a. jis buvo kunigaikščių Kamsarakanų tvirtovė, 992 m. - armėnų patriarcho rezidencija. XI a., klestėjimo metu, čia gyveno 100-200 tūkst. žmonių. Ani konkuravo su Konstantinopoliu, Bagdadu ir Damasku.
1064 m. turkų seldžiukų armija, vadovaujama sultono Alpo Arslano, sugriovė miestą ir išžudė jo gyventojus. Vėliau miestą pakaitomis valdė tai Šadadidai (kurdai musulmonai), tai Gruzija. Nuo 1199 m. Ani buvo valdomas armėnų kunigaikščių Zakarianų, kurie miestą atstatė.
Fotolia nuotr.
1219 m. miestas patyrė žemės drebėjimą.
1236 m. miestą nusiaubė mongolų-totorių antpuolis.
XVIII a. vid. miestas visiškai sunyko.
Nuo 1920 m. priklauso Turkijai.
Yra išlikę X a. tvirtovės sienų su bokštais ir reljefais likučių, pakeliamojo tilto su dviem bokštais liekanos, Bagratidų rūmų, Kupolinės katedros, Gagikašeno bažnyčios (XI a.) su karaliaus Gagiko skulptūra griuvėsiai, kitų X-XIII a. bažnyčių liekanų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą