Didžiausią pasaulyje - apie 2 milijonus kv. kilometrų užimantį Malajų salyną, įsitaisiusį tarp Eurazijos ir Australijos, abipus pusiaujo, iš vienos pusės skalauja Indijos, iš kitos - Ramusis vandenynas. Salynas priklauso Brunėjui, Filipinams, Indonezijai, Malaizijai, Singapūrui ir Rytų Timorui.
Malajų salyną sudaro apie 20 000 salų, iš kurių didžiausios - Sundos, Filipinų, Molukų ir kt. salos.
Sundos salų grupė vakarinėje Malajų salyno dalyje skirstoma į didžiąsias ir mažąsias salas. Tarp mažųjų Sundos salų ir įsikūręs Balis.
Orchidėjų vainikas atvykėliams
"Išlipusius iš lėktuvo Balio - Denpasaro oro uoste mus pasitiko 30 laipsnių tropikų karštis ir nepaprastas Balio salos grožis. Spėjome atsikvėpti - ir mūsų kaklą papuošė ilgas kvepiantis vainikas iš orchidėjų ir lotoso žiedų. Nuimti jo nevalia - pažeisite svetingumo tradicijas", - pasakojimą pradėjo Daiva.
Klaipėdietė apsistojo 5 žvaigždučių viešbutyje "Ayodya Resort Balis" ant Indijos vandenyno kranto, prie balto smėlio Nusa Dua paplūdimio, kur įsikūrę prabangūs viešbučiai ir viskas akinamai tvarkinga bei švaru. "Nusa Dua garsėja kaip rojus turistams, iš kurio net nesinori kelti kojos, tačiau mus, žinoma, domino baliečių gyvenimas bei tradicijos, tad leidomės į pažintines keliones po salą."
153x112
"Tiek ten tos salos... - šypsosi pokalbininkė, - ilgis - 153, plotis - 112 kilometrų, tad, labai pasistengus, galima apvažiuoti ir per dieną. Tik turėkime galvoje, kad kalnų keliais greitai nepavažiuosi."
Daugelį vietų Daiva apvažiavo taksi, mat ši paslauga, kaip ir gido samdymas bei automobilių nuoma, nėra brangi. Tik geriau jau nepagailėti pinigų ir išsinuomoti padoriau atrodantį automobilį su kondicionieriumi...
"Gamtos grožio žodžiais nusakyti tikrai neįmanoma: kvapą gniaužiančios tropinės džiunglės, palmių giraitės, kalnų viršūnės, krištolinio tyrumo vandenynas, auksiniai paplūdimiai... Kad ir kur važiuotum - visur nepaprasti vaizdai. Peizažas keičiasi ties kiekvienu kelio posūkiu: čia stūkso dvidešimties metrų kokoso palmės, čia driekiasi ryžių terasos, bananų plantacijos, bambukų sąžalynai, čia - kalnų perėjos ir triukšmingi kriokliai, ugnikalniai... Pietinėje salos dalyje savo grožiu ypač išsiskiria trys poilsio zonos: Kuta, Sanuras ir Nusa Dua..." - įspūdžiais dalijosi keliautoja.
Lankomiausios turistų vietos, anot Daivos, yra drugelių parkas, beždžionių miškas, visos senosios šventovės ir Vulkano ežeras. Moteris rekomenduotų aplankyti ir įspūdingą paukščių parką.
Žinia, Balis - banglentininkų rojus, tad jų gausybė: mat čia tinkamiausias bangas randa ir pradedantieji, ir profesionalai.
"Kas nori linksmintis kiaurą naktį - važiuoja į Kutą, linksmybių sostinę, kuri knibždėte knibžda pramogų, barų ir klubų. Daugelis turistų renkasi šį kurortą, bet man ten pasirodė purvina ir pernelyg jau tiršta žmonių - nieko bendra su tikruoju Baliu, - pasakojo Daiva. - O tie, kurie domisi tradiciniu menu ir nori pamatyti garsiuosius Balio šokius, turėtų vykti į Ubud miestelį, kuris yra vienas iš salos meno ir kultūros centrų."
Litras benzino - 50 ct
Norėdama išsivaduoti nuo viešbučiais ir restoranais užpildyto Balio bei pamatyti tikrą šalies vaizdą, Daiva keliavo gilyn į salos vidurį. Išsinuomoti nedidelį džipą 3 asmenims vienai dienai kainavo apie 10 JAV dolerių.
Litras benzino Balyje kainuoja apie 50 JAV centų.
"Safaris dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams oficialiai kainuoja nuo 270 JAV dolerių, o pusei dienos pasisamdę gidą su mašina sumokėsite 15 dolerių gidui ir 70 dolerių už nuvežimą, kurą ir laukimą", - pasakojo moteris.
Sotūs pietūs už dolerį
Sočiai papietauti galima už 1-2 JAV dolerius. "Neišlaidaudama per visą dieną išsiversdavau su 5 JAV doleriais, - sakė Daiva. - Papietauti galima neįtikimai pigiai: nuo vieno dolerio iki dešimties - jei su vynu. Už įprastą vakarienę keturiems (keturi karšti patiekalai, pora porcijų salotų, pora stiklinių šviežiai spaustų vaisių sulčių ir pora butelių alaus, beje, visai neblogo), išrašoma 200-300 tūkst. rupijų sąskaita (1 euras - apie 13 tūkst. rupijų).
Jūros gėrybių troškinys kainuoja vos 35-36 tūkst. rupijų, ant grotelių kepta vištiena, jautiena ar žuvis - apie 30 tūkst., sultys - 10 tūkst. rupijų."
Patiekalai gaminami iš vištienos (kitokios mėsos beveik ir nėra), pagrindinis garnyras - ryžiai, taip pat čia vartojami labai aštrūs padažai ir prieskoniai, įprasti Indonezijos salose.
"Balietiška virtuvė - tai aštrių skonių virtuvė, svarbiausia čia tinkamai parinkti prieskonius", - sakė keliautoja.
Mėgstantiesiems išlenkti taurelę pravartu žinoti, jog vietiniai gamina tik arakį - ryžių degtinę, o už butelį "Martinio" prekybos centre paklosite apie 50 eurų.
"Vietiniai alkoholio negeria, todėl jis brangus: butelis alaus kainuoja 2,5 JAV dolerio, vyno - net 20 dolerių. Degtinė dar brangesnė - 40 dolerių, o "Absoliut" - apie 70 eurų", - pasakojo keliautoja.
Pasak jos, derėtis Balyje būtina, nors vietiniai pardavėjai toli gražu neprimena turkų bei arabų: "Jie daug kartų kultūringesni ir visai neįkyrūs."
Induizmo dievų slėptuvė
Be abejonės, savo akimis verta išvysti ir religines apeigas, juk salą garsina induistinės šventyklos. Balis liko vienintelė neislamizuota sala Malajų salyne. Čia daugiau nei 90 procentų gyventojų išpažįsta induizmą (islamą - daugiau nei 4, krikščionybę - daugiau nei 1, budizmą - tik apie pusę procento gyventojų). Vietiniai sako, kad čia, kai musulmonai įsiveržė į Javą (16 a.), pasislėpė induizmo dievai.
"Balio sala - tai ištisos šventyklos. Jos statomos beveik visur: prie gatvės, viešbučiuose, prie vandenyno... Berods saloje yra apie dvidešimt tūkstančių šventyklų. Dievų garbinimo vietas žmonės yra įsirengę ir savo kiemuose - šeima jas lanko keletą kartų per dieną. Regis, šventyklų daugiau nei pačių namų... - šypsosi Daiva. - Be galo įdomu buvo stebėti, kaip baliečiai meldžiasi dievams, aukoja jiems maistą, rengia, puošia juos gėlėmis..."
Daivai didžiausią įspūdį paliko Besakih, Tanah Lot, Vatukaru šventyklos.
Balio religija susijusi su Indija, tačiau nuo jos skiriasi, yra unikali: tai induizmo, budizmo, Javos ir vietinių senųjų tikėjimų mišinys. "Čia žmonės moka nuoširdžiai, draugiškai ir linksmai švęsti šventes, brangina tradicijas", - pasakojo keliautoja.
Eismas be taisyklių
Pats klaikiausias dalykas Balyje, pasak Daivos, yra eismas. "Privalai būti labai šaltų nervų, kad galėtum čia važinėti su motoroleriu ar mašina. Važiavimo taisyklės tokios: tiesiog sėdi ir važiuoji. Ir viskas, daugiau jokių taisyklių, - juokiasi pokalbininkė. - Bet kuriuo dienos ar savaitės metu - spūstys, tūkstančiai motorolerių, šimtai lengvųjų automobilių, dešimtys sunkvežimių... Motociklai tiek siaurose miestų gatvėse, tiek keliuose bei keliukuose - populiariausia transporto priemonė, ja naudojasi tiek vietiniai, tiek turistai."
Ramūs ir laimingi
"Adaptuotis prie Balio klimato reikia laiko: iš pradžių karštis ir drėgmė labai vargina. Visą parą jautiesi kiaurai šlapias - prakaituoji nuo ryto iki vakaro. Apie 18 val. jau beveik visiškai tamsu", - pasakojo Daiva.
Tropinis Balio klimatas yra rojus daugybei augalų (jų čia priskaičiuojama apie 30 000 rūšių) ir gyvūnų. Pavyzdžiui, vien žuvų aplink salą plaukioja apie 7000 rūšių, o saloje skraido apie 300 rūšių egzotiškų paukščių...
"Be jokios abejonės, Balis yra viena nuostabiausių vietų pasaulyje ir esant galimybei ją aplankyti - didžiulė laimė, - apibendrino Daiva. - Juo labiau kad žmonės ten visąlaik šypsosi. Nemačiau nė vieno nusiminusio vietos gyventojo, o tuo labiau - kuo nors besiskundžiančio... Baliečiai labai ramūs, nuoširdūs ir paslaugūs.
Nematėme ir elgetų ar didelio skurdo, kaip, pavyzdžiui, teko matyti Indijoje, Egipte ar Tunise. Nors šiukšlių kalnai daug kur ir badė akis, tačiau tai niekis, palyginti su buvimu tarp laimingų žmonių ir žydinčių laukinių orchidėjų..."
 |
| AISTRA. Jau 15 metų Daivą yra užvaldžiusi kelionių aistra. Per metus ji nuvyksta net į tris keturias šalis. "Ypač esu pamišusi dėl egzotiškų kraštų, tačiau visus juos nevalingai lyginu su savo pirmąja ir turbūt didžiausia meile - Tailandu. Dabar puoselėju svajonę aplankyti Pietų Ameriką." Jūratės Čiakienės nuotr. |
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą