Garsiausios Prancūzijos pilys

Prancūziškas žodis "šato" (pranc. chateau) reiškia ir viduramžių pilį, tvirtovę, ir karališkąją rezidenciją, ir dvarą, ir tiesiog vyndarių sodybą. Pradėkime pažintį nuo vienos garsiausių Prancūzijos pilių - karališkojo Ambuazo.

Ambuazas: karaliai ir karalienės

Ambuazas (pranc. Chateau d'Amboise) - viena iš Luaro slėnio pilių, priskirta UNESCO saugomam kultūros vertybių paveldui.

Pirmasis Ambuazo pilies šeimininkas buvo ankstyvųjų viduramžių grafas Anžu (Anjou), gyvenęs 970-1040 m. Vėliau šioje pilyje buvo ir karalių rezidencija, ir kalėjimas, ir netgi sagų fabrikas.

1470 m. čia gimė būsimasis karalius Karolis VIII. Jis pradėjo pilies, tapusios jo asmenine rezidencija, atnaujinimą. Karolis VIII pastatė Šv. Huberto koplyčią, perstatė pagrindinius rūmus. Jis mirė šioje pilyje, būdamas vos 28 metų - susitrenkęs galvą į žemą durų staktą. Karolio VIII darbus pratęsė Liudvikas XII ir Pranciškus I. Pastarasis užaugo Ambuazo pilyje, kuri tuo metu priklausė jo motinai Luizai Savojietei (Louise de Savoie).

KAROLIO VIII apartamentai. Karalius čia ir gimė, ir mirė.

Po Pranciškaus I mirties Ambuaze apsistojo jo sūnus bei įpėdinis Henrikas II su Kotryna Mediči (Catherine de Medicis). (Beje, Henrikas Kotryną vedė, kai abiem buvo po keturiolika metų.) Čia augo jų vaikai ir būsimoji marti - Škotijos karalienė Marija Stiuart (Mary Stuart). 1560 m. į Ambuazą atvyko jaunasis karalius Pranciškus II, į kurį buvo planuojamas pasikėsinimas. Čia sąmokslininkams buvo įvykdytos žiaurios bausmės...

Vėlesni prancūzų monarchai nerodė daug dėmesio Ambuazo rezidencijai. Liudvikas XII ją padovanojo savo broliui Gastonui, Liudvikas XIII - savo ministrui... Liudvikas XIV pilyje kalino savo finansų ministrą Nikolą Fukė (Nicolas Fouquet), o 19 amžiuje čia kalėjo Alžyro karvedys Abd al Kadiras (Abd al-Qadir).

Šiandieninis šeimininkas

Prancūzų revoliucijos metu didelė Ambuazo pilies dalis buvo sunaikinta. Trečioji Prancūzijos Respublika 1872 m. išlikusias pilies dalis perdavė prancūzų monarchų dinastijos Orleano atšakai (Orleano atšaka driekiasi iš Kapetingų linijos: 15 amžiuje - tai Valua dinastija, o nuo 17 a. - Burbonų.)

ŠV. HUBERTO koplyčioje palaidotas Leonardas da Vinčis. Jis dirbo Ambuazo pilyje ir mirė joje 1519 m. gegužės 2 d.

Šiuo metu Ambuazo pilimi rūpinasi Šventojo Liudviko IX fondas, vadovaujamas Jo Didenybės grafo Paryžiečio, Orleano princo Henriko, Prancūzijos hercogo. (Priminsime, kad aristokratų hierarchijoje hercogo titulas yra žemesnis už karalių, bet aukštesnis už markizą bei grafą. Panašiai kaip kunigaikštis.)

Nuo 1999 m. grafas Paryžietis yra Orleano atšakos pretendentas į Prancūzijos karaliaus titulą - vardu Henrikas VII. Šis žmogus yra karaliaus Lui Pilypo I palikuonis. Kilęs iš Kapetingų dinastijos.

Įdomu paminėti, kad Šventasis Liudvikas IX, kurio vardu pavadintas pilimi besirūpinantis fondas, taip pat kilęs iš Kapetingų dinastijos. Liudvikas IX gimė 1214 m., sulaukęs dvylikos metų buvo vainikuotas Prancūzijos karaliumi. Pradėjęs valdyti (1236 m.), Prancūzijoje įvykdė valdžios ir teismų reformas, pasižymėjo šventu gyvenimu, pamaldumu, teisingumu, pagarba žmonėms, o mūšiuose - ypatinga narsa, buvo bažnyčių, ligoninių ir vargšų prieglaudų steigimo iniciatorius ir mecenatas, domėjosi menu, mokslu ir knygomis. Draugavo su šv. Tomu Akviniečiu, kuris buvo jo asmeninis nuodėmklausys. Tarp kitų šalių valdovų turėjo tokią gerą reputaciją, kad šiems susivaidijus buvo kviečiamas arbitru ir taikintoju. 1297 m. popiežiaus Bonifaco VIII buvo paskelbtas šventuoju.

Kaip romane: žmonos ir titulai

Šiandieninis Ambuazo pilies šeimininkas Henrikas Orleanietis 1957 m. vedė Viurtembergo hercogo ir Austrijos erchercogienės dukrą Mariją Teresę. Pora susilaukė penkių vaikų, tačiau santuoka nebuvo laiminga, ir hercogas išdrįso išsiskirti bei vesti antrą kartą - šįkart Ispanijos markizų dukrą Mikaelą Aną Mariją. Šių skyrybų ir antrosios santuokos nepripažino nei Vatikanas, nei prancūzų rojalistai. Henriko tėvas taip įniršo, kad atėmė iš sūnaus Klermono grafo titulą, o paliktai marčiai suteikė Monpansjė hercogienės titulą.

Ilgainiui įtampa tarp tėvo ir sūnaus atslūgo. Tėvas atkūrė Henrio, kaip savo įpėdinio, teises ir netgi antrajai jo žmonai suteikė Žuanvilio princesės titulą. Santykiai su buvusia žmona taip pat atšilo.

IŠLIKO. Pilyje gyveno priešpaskutinysis Prancūzijos karalius Lui Pilypas I, kurio laikus ir šiandien primena baldai jo apartamentuose.

Nors 1999 m., po savo tėvo mirties, Henris perėmė Paryžiaus grafo titulą, bet jo antroji žmona Mikaela liko Žuanvilio princese tol, kol buvo gyva jo motina Paryžiaus grafienė - t. y. iki 2003 m.

2009 m. Henrikas ir jo buvusi žmona pagaliau išsikovojo, kad Vatikanas jų santuoką paskelbtų neegzistuojančia ir kad tai nepaliestų jų vaikų statuso. Tais pačiais metais jis vedė Mikaelą tuokdamasis katalikų bažnyčioje antrą kartą.

Leonardas da Vinčis

Ambuazo pilyje atsirado vieni pirmųjų Prancūzijoje itališkojo renesanso pavyzdžiai. Čia dirbo šios epochos dailininkas Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci), skulptorius Benvenutas Čelinis (Benvenuto Cellini), rašytojas ir medikas Fransua Rablė (Francois Rabelais). Čia 1560 m. buvo sudaryta Ambuazo sutartis, užbaigusi religinius karus. Pilyje gyveno ir priešpaskutinysis Prancūzijos karalius Lui Pilypas I, kurio palikuonis, kaip minėjome, šiandien ir rūpinasi pilimi.

VARDAI. Henrikas II, Kotryna Mediči, Marija Stiuart, Liudvikas XII... Ambuazo pilis mena nepaprastų istorijos veikėjų veidus.

Šiandien pilį juosia sodai, pasodinti dar 16 amžiuje, puošia vynuogynai, kiparisai bei kedrai. Iki šių dienų yra išlikusios požeminės perėjos, kuriomis kadaise vaikščiojo tarnai. Šiandien čia vaikštinėja turistai, turintys galimybę apžiūrėti istorijos užkulisius - ne tik tarnybines personalo patalpas, bet ir kalėjimo kazematus. Viename iš jų 1661 m. gruodį buvo kalinamas Nikola Fukė. Vaduoti šio kalinio į pilį veržėsi realus muškietininkas D'Artanjanas (1611-1673), kuris vėliau tapo Aleksandro Diuma (Alexandre Dumas) romano prototipu...

Bus daugiau