Kijevas be Kijevo kotletų

Kijevas be Kijevo kotletų

Pustrečio milijono gyventojų turintis Kijevas mus pasitinka dideliu šurmuliu. Penktadienio vakaras, tad gyvenimas mieste virte verda. Mūsų nuotaika puiki, nes viešbutyje "Sankt Peterburg" pačiame sostinės centre gavome nakvynę už maždaug 30 litų žmogui.

Tiesa, didelio komforto ar aukštos aptarnavimo kultūros čia nesitikėkite: registratūroje patekome į stambios rūstaus veidu moteriškės rankas, kuri lyg tarp kitko mestelėjo, kad nėra karšto vandens (keičiami vamzdžiai), ir pakišo pildyti kažkokias pageltusias anketas.

Teko parašyti ne tik vardą ir pavardę, bet ir tėvavardį, gimimo datą ir vietą, paso serijos numerį, atvykimo tikslą ir pan.

 

Kijeve daugybė barų, naktinių klubų ir pramogų centrų. Prie vieno iš klubų durų grūdosi didelė minia. Jaunuoliai stilingai išsičiustiję.

"Ar čia visada tokios eilės?" - paklausiau bandančios į vidų prasibrauti merginos. "Ne, šiandien toks antplūdis, nes atvažiavo Davidas Guetta", - paaiškino. D. Guetta - garsus prancūzų didžėjus, kurio pasirodymui kijeviečiai nepagailėjo 80 grivinų (apie 45 litų).

Tačiau apskritai pramogos, kaip ir visa kita, Kijeve pigesnės nei Lietuvoje.

Kiti patys prisigalvoja pramogų. Vienoje iš centrinių gatvių, ant šaligatvio, stovėjo televizorius, o būrelis jaunuolių dainavo karaokė į prie jo prijungtą mikrofoną.

Greta laiką stūmė du taksistai - žaidė šaškėmis atsirėmę į mašinos antvožą. Vienišas vaikinas prietemoje ant suolelio skaitė knygą. Apie vienuoliktą vakaro...

Nepriklausomybės aikštė - traukos centras, jaunimo ir garbaus amžiaus miestelėnų susibūrimo vieta. Čia dainas traukia gatvės muzikantai, kiti pasakoja anekdotus.

Atsiranda ir norinčiųjų pašokti. Daugelis gurkšnoja alų ar sidrą, nes gėrimai parduodami tiesiog gatvėje.

Buteliai sustatyti ant didelių medinių stalų (panašių į rašomuosius), už jų - jaunutės pardavėjos, kurių pilnametystė kelia rimtų abejonių.

21 metų Aleksandras Stepanovas tvirtino, kad prekyba alumi gatvėse - įprastas dalykas, bet pripažino, jog kartais svaigalai tampa konfliktų gatvėse priežastimi. "Čia, aikštėje, mes dažnai susirenkame tiesiog pabūti, susitikti su draugais. Porelės čia skiria pasimatymus.

Drąsesni įsimylėjėliai atokesnėse vietelėse mylisi..." - teigė jaunuolis, dirbantis vietinėje kokakolos gamykloje.

"Kijevas - neblogas miestas, man čia gerai. Tačiau valdžia mūsų bloga. Parlamente - vieni banditai. Paprasti žmonės sunkiai verčiasi. Norime į Europos Sąjungą", - dėstė Aleksandras.

19-metis Igoris Toporkovas teigė, kad vidutinis darbo užmokestis Ukrainoje - tik 1000 grivinų (apie 560 Lt). Kai įsišnekome, jaunuoliai apipylė mane klausimais apie Lietuvą: kokia ji, kaip gyvena mūsų žmonės, ar jie daug keliauja.

"Aš nesu niekur buvęs, tik Ukrainoje, - apgailestavo Igoris. - Turistų taip pat sulaukiame nedaug, daugiausiai - iš Turkijos, Irano. Lietuviai pas mus atvažiuoja retai."

Dažytomis lūpomis - negalima

Kijeve neapsakomai žalia (labai daug parkų), auksu spindi cerkvių bokšteliai, įdomi architektūra, švarios gatvės, daugybė lankytinų vietų. Viena jų - Pečerskaja Lavra. Tai tūkstančio metų praeitį menantys urvai, kuriuos išsikasę vienuoliai čia melsdavosi ir gyveno metų metus. Į ankštus požemius gali patekti visi norintys, mokėti nereikia, tačiau gali tekti pastovėti ilgoje eilėje, nes ši šventa vieta traukia piligrimus iš viso pasaulio.

Būtina nusipirkti žvakių, nes tik taip apsišviesite sau kelią. Laukdama eilėje iš pradžių stebėjausi, kodėl moterys traukia iš rankinių servetėles ir skuba nusivalyti dažus nuo lūpų. Pasirodo, moterys dažytomis lūpomis neįleidžiamos. Taip pat privalu pridengti galvas skara (jei skaros neturite, ne bėda - jomis čia pat prekiaujama), negalima vilkėti kojas apnuoginančių drabužių.

Keliaujantieji tamsiais koridoriais meldžiasi palinkę prie mumifikuotų vienuolių palaikų, laikomų mažuose karstuose stiklo dangčiais. Tačiau net ir šventoje vietoje reikia būti budriems: darbuojasi vagiliautojai.

Skurdas Kijeve taip pat bado akis. Gatvėje prie įėjimo į Pečerskaja Lavra mus užklupo čigonė su kokių penkerių metų dukryte - tiesė savo tamsius delnus prašydamos jei ne pinigų, tai bent duonos trupinių. Kita pagalbos maldavusi moteris maitino krūtimi kūdikį. Motinos vaikus tempia elgetauti, kad sužadintų gailestį.

Vienoje seniausių Kijeve - Andrejevskij Spusk gatvėje elgetavo sena močiutė, o ją iš visų pusių buvo apsupę šunys. Tiesa, senolė prašė pinigų ne sau, o šunų ir kačių prieglaudai išlaikyti...

Ukrainos sostinė sudaro europietiško miesto įspūdį, tačiau kai įsižiūri atidžiau, pamatai daug keistenybių. Pavyzdžiui, miesto centru lyg niekur nieko praburzgia traktorius su priekaba, iš jos iššokęs darbininkas sukrato atliekas iš šiukšliadėžių, ir važiuoja toliau. O štai populiariame restorane "Dva gusia" ("Dvi žąsys"), kuris veikiau primena valgyklą, patiekia visiškai atvėsusį maistą. Pigu, bet.. .

Beje, kad ir kaip atkakliai ieškojome Kijevo kotletų, nė vienoje kavinėje ar restorane jų negavome.

Dovanų - Brajanas Adamsas

Ir vis dėlto mums labai pasisekė: atsitiktinai sužinojome, kad vakare miesto centre rengiamas pasaulinio garso žvaigždės Brajano Adamso gyvo garso koncertas. Svarbiausia - nemokamai! Žinoma, iš pradžių negalėjome tuo patikėti, bet kai tą patį uoliai tvirtino dešimtys žmonių, nutarėme nepraleisti progos savo akimis pamatyti legendinį atlikėją.

Paaiškėjo, kad B. Adamso koncertą dovanojo naujas mobiliojo ryšio operatorius.

Kaip ir reikėjo tikėtis, susirinko tūkstančiai žmonių. Tiesa, iš pradžių koncerto įgarsinimas nuvylė, dainininko balso beveik nebuvo girdėti, bet vėliau techniniai trukdžiai buvo pašalinti.

Koncertas, o sykiu ir mūsų pažintis su Ukrainos sostine baigėsi galingu fejerverku, pranokusiu visus mūsiškės Jūros šventės fejerverkus...

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder