Ne kiekvienas gali pasigėrėti garsaus dailininko Vaidoto Žuko freskomis, kuriomis išpuošta Gaidžio koplyčia, esanti Salantų regioniniame parke – tik tie, kurie žino, kad raktas nuo koplyčios durų yra pas seniūną ir dėl to iš anksto susitarė. Ne kiekvienas keliautojas lengvai ras ir Kartenos piliakalnį ar Dauginčių atodangą, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužantys vaizdai – į šias vietas trūksta nuorodų, jų neaptinka GPS įrenginiai. Tačiau tokių keliautojų įspūdžių išgirdusi Salantų regioninio parko direkcija įsitikinusi, kad informacijos yra pakankamai – patys turistai turėtų atsakingiau susiplanuoti maršrutą.
„Su šeima daug keliaujame, ypač – po regioninius parkus ir žinome, kad juose būna lankytojų centrai. Tačiau kai vietinių žmonių paklausėme, ar Salantų regioniniame parke toks lankytojų centras yra – apie jį niekas nieko nežinojo. Apie tai nėra informacijos ir Salantų mieste, kad čia atvykęs žmogus galbūt susidomėtų ir patrauktų jo ieškoti. O ir privažiavus patį Salantų regioninio parko lankytojų centrą, nelabai atkreipsi dėmesį į jį“, – savo įspūdžiais pasidalijo Juozas Dapšauskas, kuris su šeima keliavo po gimtą Salantų kraštą.
Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus nenorėjo su tuo sutikti: „Jeigu žmogus išsako tokį pastebėjimą, gal informacijos ir galėtų būti daugiau. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad vieni lankytojai randa būdų, kaip gauti informacijos, kurios yra pilna internete, o kitiems – nors nuorodų būtų ir ant kiekvienos sankryžos, vis tiek jų neužtektų. Šiais laikais, kai informacijos internete yra tiek daug, žiniasklaidoje buvo plačiai aprašytas lankytojų centrų kūrimasis ne tik pas mus, bet ir kituose regioniniuose parkuose, sunku patikėti, kad dar kažkas kažko gali nerasti.“
Tai, kad Salantų regioninio parko lankytojų centras yra žinomas, anot M. Šečkaus, liudija statistika: pernai centras sulaukė 1 tūkst. 100 lankytojų, o šiemet – apie 700, neskaičiuojant įvairių edukacinių užsiėmimų, žygių.
„Nuolat sulaukiame žmonių skambučių ir teikiame informaciją ne tik apie lankytinus objektus, bet ir apie tai, kur užsisakyti nakvynę, kur galima pavalgyti. Padedame susiplanuoti kelionę“, – teigė M. Šečkus.
Koplyčios raktas – pas seniūną
J. Dapšausko manymu, trūksta nuorodos ir į Gaidžio kalną, ant kurio stovi neogotikinė šešiakampė koplyčia. „Manau, kad Salantuose, Parko gatvėje, nuoroda tiesiog būtina. Toje gatvėje gyvena mano mama, sesuo, ir atvykėliai jų dažnai klausia kelio. O būna, kad įsuka automobilis ar net autobusas ir, matyt, suabejojus, ar teisinga kryptimi važiuota, apsisuka ir išvyksta, taip ir neapsilankius ant Gaidžio kalno“, – pasakojo J. Dapšauskas.
Jo pastebėjimu, net ir nuvykus iki Gaidžio kalno, galima taip ir likti nepamačius koplyčios grožio, nes ji yra užrakinta, o informacijos, kas galėtų į ją įleisti, nėra. „Gaidžio koplyčios vidaus sienas 1988 metais freskomis ištapė dailininkas Vaidotas Žukas, kuris yra garsus tarptautiniu mastu – gal daug kam būtų įdomu tai pamatyti, bet negali. Suprantu, kad atidarytos koplyčios nelaikysi, nes ji ne kartą jau yra nukentėjusi nuo vandalų, bet vis tiek toks objektas visuomenei turėtų būti prieinamas. Gal raktas galėtų būti Salantų regioninio parko Lankytojų centre, ten atvykėliams būtų galima ir pasiūlyti už tam tikrą sumą aplankyti koplyčią, išklausyti gido pasakojimo. Bent jau kituose regioniniuose parkuose taip būna“, – siūlė J. Dapšauskas, kuris šia idėja pasidalino ir su Salantų seniūnu.
„Jeigu Salantų regioninis parkas apsiimtų saugoti raktus – kodėl gi ne? Galime apie tai pasvarstyti“, – sakė Salantų seniūnijos seniūnas Kazimieras Galdikas, kurio teigimu, dar vienus raktus nuo koplyčios turi ir Salantų klebonas. Tačiau Salantų regioninio parko direktorius M. Šečkus teigė, kad jau dabar egzistuoja panaši praktika. „Tie, kurie kreipiasi į mus, kad nori pamatyti Gaidžio kalno koplyčią ar Kalnalio bažnyčią, mes žinome, kieno prašyti raktų – visada juos gauname ir lankytojus palydime. Nesu girdėjęs, kad ir seniūnija būtų ko nors neįleidusi į Gaidžio koplyčią“, – tvirtino M. Šečkus.
Iš tolo matomas, bet nepasiekiamas
Po Salantų regioninį parką šią vasarą keliavo ir žurnalistas Valdas Pryšmantas, kuris aprašė savo įspūdžius, kaip sekėsi nuvažiuoti į Kartenos piliakalnį ir Dauginčių atodangą. Savo pasakojimu jis pasidalijo ir su „Pajūrio naujienų“ redakcija.
„Abu objektai vos po kilometrą nutolę nuo magistralinio kelio Palanga–Šiauliai (A11), kuriuo nuolat zuja automobiliai su vairuotojais ir keleiviais – potencialiais lankytojais. Galbūt jie stabteltų valandėlei, atsipūstų, įkvėptų gryno oro, vaikščiodami takais pasimankštintų, praturtintų savo žinias, praplėstų akiratį, pradžiugintų akis – patikėkite, pažiūrėti tikrai yra į ką, jeigu prie kelio būtų bent menkiausia užuomina apie tai. Nereikia šaukiančios reklamos, užtektų ženklinimo pagal kelių eismo taisykles (kelio ženklas nr. 629 – Lankytinos vietos pavadinimas), – dėstė V. Pryšmantas, pasidalinęs savo kelionės patirtimi. – Taigi, Kartenos piliakalnis. Važiuojant nuo Palangos jis kaip ant delno matomas dešinėje kelio pusėje dar neprivažiavus miestelio, o įvažiavus į jį galima suskaičiuoti mažiausiai 5 posūkius į dešinę. Kuriuo sukti piliakalnio link? Yra ženklai su informacija apie maisto prekių parduotuvę, degalinę, kebabinę, upės pavadinimą, pažymėtos ichtiologinio draustinio ar regioninio parko ribos, nuorodos į artimiausias gyvenvietes. Rodyklės į piliakalnį nėra. Tu jį matai, tačiau pasiekti negali.“
V. Pryšmantas pasakojo bandęs pasinaudoti navigacija – ji atvedė prie keliuko su ženklu „Eismas draudžiamas“, tačiau net jei to ženklo ir nebūtų, lengvuoju automobiliu tęsti kelionę apžėlusiu paupiu vis tiek būtų buvę neįmanoma.
Vaizdai atpirko sunkias paieškas
Vis dėlto vadovaujantis žemėlapiu keliautojams pavyko rasti kitą kelią. Ir tik tada, pasak V. Pryšmanto, kai galų gale privažiavimas prie piliakalnio jau matosi plika akimi, palei žvyrkelį pasitinka kelio ženklas su užrašu „Kartenos piliakalnis 0,5 km“.
„Ir tai tampa visiškai nesvarbu, kai jau galiausiai stovi ant piliakalnio, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas: kaip ant delno – Kartena, Minijos slėnis, miškai, juose įrengti patogūs pažintiniai takai, kuriais galima pasiekti legendomis apipintą akmenį su įspausta velnio pėda, Kartenos lurdu vadinamą ir šventa laikoma vietą su koplyčia, Šv. Marijos skulptūra. Arba tiesiog pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu miško oru“, – pasakojo V. Pryšmantas, apgailestavęs, kad per valandą šioje vietoje, apdovanotoje tokiu gražiu kraštovaizdžiu, jis nesutiko daugiau lankytojų.
Tačiau V. Pryšmantas liūdnai juokavo, kad Kartenos piliakalnio paieškos yra vieni niekai palyginus su tuo, ką galima patirti ieškant Dyburių arba Dauginčių atodangos, kuri dėl įspūdingo kraštovaizdžio vadinama Lietuvos Šveicarija.
„Žemėlapis rodo, kad kairiojoje kelio pusėje, kurioje yra atodanga, yra bent keli posūkiai. Kuris tikras – išsiaiškinti palikta ieškančiajam, – pastebėjo V. Pryšmantas. – GPS navigacijos nurodomas kelias baigiasi sodybos kieme su savadarbe kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ kopija.“
V. Pryšmantas teigė, kad Dauginčių atodangą šiaip ne taip pavyko surasti tik pasikliaujant anksčiau dėl tų pačių priežasčių klaidžiojusių ir internete savo nuotykius aprašiusių žmonių patarimais.
„Buvo verta, vaizdas – išties nepakartojamas“, – pripažino jis.
Informacijos telefonu negavo
V. Pryšmantas pasakojo, kad ieškodamas Dauginčių atodangos, jis skambino telefonu Kretingos rajono turizmo informacijos centrui. „Tačiau atsiliepusi, mūsų koordinates ir prašymą išgirdusi darbuotoja apgailestavo, kad jai telefonu sudėtinga nupasakoti ir davė išganingą patarimą-priekaištą: „Reikėjo pas mus į centrą atvažiuoti, būtumėme papasakoję kur kas aiškiau“, – pokalbį perpasakojo V. Pryšmantas, taip ir negavęs prašytos informacijos.
Apie tai „Pajūrio naujienų“ paklausta Kretingos rajono turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Rita Beržanskienė teigė, kad visuomet stengiamasi suteikti informaciją net ir maršrutą smulkiai nupasakojant telefonu, tik kartais tai padaryti yra sudėtinga, pavyzdžiui, jei žmogus negali nurodyti tiksliai, kur jis yra.
„Nuorodų į lankytinus objektus tikrai trūksta, todėl, jei žmogus ateina pas mus į centrą, mes jam žemėlapyje nurodome kiekvieną keliuką ir posūkį“, – teigė R. Beržanskienė.
Kelio ženklų atsiras daugiau
V. Pryšmantas stebėjosi: kodėl Kartenos piliakalnį ir Dauginčių atodangą pritaikius lankytojų poreikiams, buvo pamiršta įrengti nuorodas į šiuos objektus.
Salantų regioninio parko duomenimis, Kartenos piliakalnio komplekso sutvarkymas kainavo 1,6 mln. litų (463 tūkst. 400 Eur), o Dauginčių kaimo lankytinų objektų komplekso – beveik 700 tūkst. litų (202 tūkst. 740 Eur). Vykdant pastarąjį projektą, buvo siekiama kompleksą pritaikyti vandens turizmui, o Dauginčių atodangos infrastruktūros įrengimas buvo viena jo dalių.
Salantų regioninio parko direktorius M. Šečkus pripažino, kad nuorodų į Kartenos piliakalnį ir Dauginčių atodangą tikrai trūksta – jas kartu su Kartenos seniūnija buvo siekiama įrengti, tačiau to padaryti neleido teisės aktai, numatę, kad respublikinės reikšmės keliuose kelio ženklai Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir Nr. 629 „Lankytinos vietos pavadinimas“ galėjo būti įrengti tik prie paskutinio posūkio. Tačiau pasikeitus įstatymams, M. Šečkus ir Kartenos seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė ketina ir vėl inicijuoti, kad būtų įrengti kelio ženklai.
„Tolimiausias kelio ženklas Nr. 628, informuojantis apie lankytiną vietą, negali būti įrengtas nuo jos toliau kaip 10 km atstumu, matuojant tiesia (oro) linija, tačiau tai nereiškia, kad 10 km atstumą būtina pasiekti. Nustatant atstumą nuo lankytinos vietos iki planuojamo tolimiausio kelio ženklo Nr. 628 turi būti matuojama nuo kelio ženklo Nr. 629 įrengimo vietos“, – paaiškino turizmo vadybininkė R. Beržanskienė. Jos pastebėjimu, aktyviausiai pasikeitusiais teisės aktais pasinaudojo privačios įmonės, kurios jau suskubo įrengti nuorodas keliuose.
Pasak R. Beržanskienės, nuorodų į lankytinus objektus Kretingos rajone atsiras daugiau dar ir dėlto, kad 2018-2020 metais kartu su Klaipėdos regiono savivaldybėmis bus įgyvendinamas projektas „Klaipėdos regiono turizmo infrastruktūros sistemos sukūrimas ir įdiegimas“.
„Jo metu numatyta Kretingos rajone įrengti 49 vnt. informacinių kelio ženklų Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir 4 vnt. Nr. 629 „Lankytinos vietos pavadinimas“, – teigė R. Beržanskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą