Landskrona klaipėdiečiams primena Palangą

Landskrona, nedidelis uostelis Pietų Švedijoje, klaipėdiečiams įdomus ir tuo, kad jame laivų korpusus stato ir baržoje ant vandens gyvena apie 170 Lietuvos uostamiesčio UAB "Litmaris" darbuotojų: šešios moterys ir... likę - vyrai.

Taigi galima pajuokauti, kad klaipėdiečiai Pietų Švedijos Skonės regione turi savo mažytę salelę. Deja, daugelis turistines keliones į Šiaurės Europą organizuojančių firmų šį regioną palieka nuošalyje.

Per garsųjį tiltą

Landskrona iš Klaipėdos pasiekiama gana nesunkiai. Galima skristi lėktuvu iš Palangos į Danijos sostinę Kopenhagą. Skrydis netrunka nė valandos. Net neišeidamas iš Kopenhagos oro uosto sėdi į traukinį ir važiuoji per garsųjį Oresundo tiltą į Malmę. 2000-aisiais pastatytas 16 km ilgio tiltas jūroje, kurio apatine dalimi važiuoja traukiniai, o viršutine - automobiliai, sujungęs Kopenhagą ir Malmę, yra ilgiausias tiltas Šiaurės Europoje. Taigi jau vykdamas į Landskroną vieną įžymybę ir pamatai.

Kita įžymybė - Malmė, trečias pagal svarbą ir dydį Švedijos miestas, ir didžiausias uostas Pietų Švedijoje. Jame persėdi į kitą traukinuką, kuris tave nuveža į Landskroną. Beje, yra ir greitieji traukiniai, kuriais tiesiai iš jos gali vykti į Kopenhagą ir nereikia jokių persėdimų.

Švedijoje prieš vėjo jėgaines neprotestuojama

Jeigu bijai skristi lėktuvu, gali tiesiog iš Lietuvos uostamiesčio plaukti keltu į Karlshamną, o iš ten iki Landskronos - tik dvi valandos kelio.

Traukiniuose gyvena benamiai

Švara Švedijoje kursuojantys traukiniai nepasižymi. Beje, juose galima vežtis ir šunis. Klaipėdiečiai, kurie dažniau lankosi šiame regione, pasakojo, jog žiemą traukiniuose apsigyvena benamiai. Nei policininkai, nei bilietų kontrolieriai nepajėgūs su jais kovoti.

Lietuvaičiai pavydi vadinamojo Švedijos socializmo. Šioje šalyje žmogui suteikta daug socialinių garantijų. Sakoma, jog nedirbantis žmogus kurį laiką gauna 6 tūkst. kronų pašalpą kas mėnesį. (Viena Švedijos krona - apie 0,38 Lt.) Deja, nedirbančių ir valkataujančių žmonių pasitaiko ir šioje šalyje.

Didelis kaimas

Landskrona, miesto teises gavusi 1413 m., yra vienas iš 14 Skonės regiono miestų. Kadangi šis regionas ilgą laiką priklausė Danijai, tad ir šiame miestelyje tipiškos spalvos švediškų namų ne tiek daug kaip kituose regionuose. Kai kurie namai atrodo visiškai neišvaizdūs. Tačiau sakoma, jog jų viduje yra normalūs erdvūs butai. Švedai laikosi nuostatos, jog kiekvienas šeimos narys turi turėti savo kambarį.

Moteris ant kranto laukia iš jūros grįžtančių žvejų

Miestelyje gyvena apie 40 tūkst. gyventojų. Klaipėdiečiai jį lygina su mūsų Palanga, jame esančius namus netgi su klaipėdietiškais. Jie sako, kad žiemą ir pavasarį čia tiesiog užburia visiška ramybė.

Landskrona taip pat kurortinis miestukas. Žinoma, gal ne toks įspūdingas kaip Švedijos kurortas Visbis, pritraukiantis daug buriuotojų. Jis kur kas ramesnis, ir nuo Visbio skiriasi taip, kaip Palanga nuo Šventosios.

Poilsiautojams Lanskronoje pastatytas kempingas. Jo nameliuose apsigyventi sunku ne tik vasarą - nebūna vietų. Šiuo metu, kol remontuojamas laivų statykloje dirbančių "Litmario" žmonių viešbutis ant vandens, iš kurio giedrą dieną puikiausiai matyti Kopenhaga, apie 60 jų gyvena kempinge. Sakoma, jog jeigu ne laivų statyklos "Landskrona Varvet" direktoriaus Leifo Klevstromo pažintys, jame apsigyventi užsieniečiams darbininkams būtų buvę neįmanoma. Mat savaitgaliais kaip lietuviai traukia į Palangą ar Nidą, taip švedai iš didesnių miestų į Landskroną pailsėti, įkvėpti ramybės. Išpuikę "gigantomanai" amerikiečiai sako, kad visa Švedija yra vienas didelis kaimas.

Pigiau nei Lietuvoje

Anot Landskronoje dirbančių lietuvaičių, švedai yra šykštesni net už suvalkiečius. Jie ir gimimo dieną švęsdami kavinėje kiekvienas susimoka už save.

Labai turtingų žmonių Landskronoje, kaip ir visoje Švedijoje, nėra. Tačiau prestižinių namų rajonas ant jūros kranto vis dėlto yra.

Pramoginiai laiveliai bazuojasi miestelio centre

Vienas klaipėdietis pasakojo, jog važiuoti kur nors ilsėti, t. y. pirkti kelialapį, labiau verta Švedijoje, o ne Lietuvoje. Pasak jo, už maždaug 1000 Lt nusipirkęs čia kelialapį gali dvi savaites ilsėtis kur nors Europoje ir dar gauti maitinimą.

Klaipėdiečiams susidarė įspūdis, kad maistas Švedijoje kainuoja netgi pigiau nei Lietuvoje, tačiau jo kokybė kur kas geresnė.

Pasak pašnekovų, namą kur nors atokiau, sakykime, miške galima nusipirkti vos ne už 15 tūkst. eurų. O mieste jis jau gali kainuoti apie 3 mln. Švedijos kronų. Manoma, kad ir mašinos čia pigesnės nei Lietuvoje. Taigi gyvenimas esąs pavydėtinas.

Uoste plaukioja gulbės

Be muziejaus, garsiosios Landskronos citadelės, ir dar kelių šio miestelio įžymybių, čia yra ir uostas, kuriame gausu ne tik gulbių, bet ir vėjo jėgainių.

Nemenką uosto dalį užima laivų remonto ir statybos įmonė. Kelerius metus ji merdėjo, tačiau nuo pernai pradeda atgyti. Dalį laivų statyklos yra nusipirkę norvegai. Uoste atliekami ir krovos darbai.

Beje, visiškai netoli uosto, paplaukus valtele keliolika metrų nuo viešbučio ant vandens, netikėtai pasidaro labai seklu - gylis iki kelių. Tai, suprantama, stebina. O žuvys čia, sakoma, tiesiog kibte kimbančios.

Dalia BIKAUSKAITĖ