Oro uostai ir žiemos sezonas: kaip nuo sniego valomi lėktuvų takai?
Šalies miesto gatvių ir Lietuvos oro uostų valymas nuo sniego – vienodai svarbūs, bet labai skirtingi procesai. Lėktuvų kilimo ir tūpimo takai žiemą valomi kitokia technika bei prižiūrimi naudojant kitokias priemones. Skiriasi ir rizika bei atsakomybė: oro uostų sniego valymo technikai privalo dirbti ypač greitai ir kokybiškai – priešingu atveju, orlaiviai negalėtų leistis ir kilti, o tai reiškia, kad būtų priversti sukti ratus virš miesto arba laukti kol galės pakilti.
Turbūt daugeliui žinoma, kad saugus lėktuvo pakilimas ir nusileidimas yra itin kruopštaus pasiruošimo reikalaujantys procesai, todėl į oro sąlygas visada žiūrima labai atsakingai. Kad orlaivių eismas oro uoste vyktų be didesnių pertraukų, dviem pamainomis, visą parą 7 dienas per savaitę, vienu metu kilimo ir tūpimo takus nuo sniego valo septyni sniego valymo automobiliai ir vienas cheminio reagento barstytuvas.
Lyginant miesto ir oro uostų techniką, pastaroji skiriasi ne tik dydžiu, bet ir techniniais parametrais, dažnu atveju – būtent oro uostuose dirba galingesnė, didelių gabaritų ir labai specifinėms užduotims pritaikyta technika.
Oro uostų sniego valymo automobiliai priekyje turi 6 metrų pločio sniego verstuvą (peilį), per vidurį 4 metrų pločio sniego valymo šepetį ir sniego nupūtimo įrenginį automobilio gale. Kad veiktų sniego valymo automobilis ir visi šie įrenginiai automobilyje – įmontuoti net 2 varikliai. Oro uostų sniego valymo automobilių gabaritai yra tokie dideli, kad jie negalėtų dalyvauti viešajame eisme, o minėta sniego valymo įranga sumontuota ant automobilio yra platesnė net už kai kurias miestų gatves.
„24 valandas per parą stebime orų prognozes ir aerodromo dangų būklę bei visada prevenciškai barstome specialiu cheminiu reagentu, kad nesusidarytų ledas, o valyti sniegą nieko nelaukdami pradedame iškart pradėjus snigti. Oro uoste skrydžių sauga yra pati svarbiausia, todėl ypač atsakingai prižiūrime, kad lėktuvai galėtų saugiai kilti ir leistis. Mūsų pagrindinis prioritetas – saugus ir sklandus keleivių skrydis“, – sako Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys.
Žiemos metu Lietuvos oro uostuose nenaudojama nei druska, nei smėlis nes jie kenkia lėktuvų konstrukcijai. Vietoje jos naudojamos specialios, natūraliai gamtoje suyrančios, aerodromo dangų nuledinimo priemonės granulių arba skysčio pavidalu. D. Čiuplio teigimu, tokių prevencijai ir nuledinimui skirtų medžiagų, atsižvelgiant į orų sąlygas, per vieną pamainą sunaudojama nuo 10 iki 20 tonų.
„Kalbant apie sniego valymo darbus aerodrome verta paminėti daugiau faktų ir skaičių. Žiemos metu kilimo ir tūpimo tako dangos būklė papildomai yra vertinama su specialia sukibimo matavimo įranga, kuri imituodama orlaivio padangą, išmatuoja jos sukibimo reikšmę su asfaltbetonio danga. Ši reikšmė yra transliuojama orlaiviams, kurie leidžiasi ir kyla oro uoste. Jeigu oro sąlygos yra sudėtingos, su sniego valymo automobiliu vienas vairuotojas per 12 val. pamainą įveikia daugiau nei 200 kilometrų. Sniego valymo automobilių greitis svyruoja: valant pažliugusį sniegą važiuojama apie 40 km/h, valant purų – apie 60 km/h greičiu. Palyginimui, jeigu oro sąlygos būtų sudėtingos ištisą savaitę ir tektų dirbti visu pajėgumu, 7 sniego valymo automobiliai per šį laiką įveiktų pusę atstumo aplink Žemės rutulį“, – skaičiuoja Vilniaus oro uosto Aerodromo operacijų skyriaus vadovas Arūnas Vengraitis.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių.
Rašyti komentarą