Per Valstijas - motociklu su bendraminčiais

Į kelionę D. Petrauskas leidosi kartu su dar 10 lietuvių bendraminčių. Čikagoje jie susitiko su tautiečiais - baikeriais, daugiausiai klaipėdiečiais, kurie jau seniai emigravo į Valstijas. Beje, dauguma jų - Klaipėdos motociklininkų klubo "Chimeras" filialo Čikagoje nariai.

"Jie ir motociklų nuoma pasirūpino, ir maršrutą pasiūlė, ir suplanavo kelionę dienomis. Tikslas buvo paprastas - pasiekti Las Vegą pakeliui aplankant žymesnes vietas. Todėl į priekį važiavome smarkiai nespausdami, kasdien įveikdavome po 400-500 kilometrų", - sakė vyriškis.

Anot jo, iš anksto nebuvo užsakomi nei moteliai, nei kempingai.

"Įprastai dienotvarkė buvo tokia - maždaug 150 kilometrų, įsipilame kuro, vėl 150 kilometrų, vėl kuras, pietūs, kokio įdomaus objekto apžiūra, po to - darkart į kelią ieškotis nakvynės.

Dažniausiai miegodavome kempinguose arba moteliuose. Egzotikos netrūko. Pavyzdžiui, žymiajame Badlands nacionaliniame parke Pietų Dakotos valstijoje nebebuvo laisvų namelių, teko miegoti palapinėje. O aplinkui - į žemę įsmeigti ženklai: "Atsargiai, gyvatės!" Net telefono ryšio ten nėra", - prisiminė D. Petrauskas.

Jis su kelionės draugais pamatė ir garsiąsias keturių JAV prezidentų galvas, iškaltas Rushmore'o kalno granite toje pačioje Pietų Dakotoje, ir Didįjį kanjoną Arizonoje, ir Hooverio dambą, ir Las Vegą, kuriam apžiūrėti nepagailėta ir dviejų dienų - žinoma, su apsilankymais kazino.

Tačiau ne vienas objektas buvo susijęs ir su motociklais. Pavyzdžiui, didelį įspūdį palikusi tradicinė Sturgis motociklų savaitė Pietų Dakotos valstijoje - ralis, parodos bei kiti renginiai, vykstantys kasmet nuo 1938-ųjų nedidelėje Sturgis gyvenvietėje.

Įdomu tai, kad pats miestelis neturi nė 7 tūkstančių gyventojų, o į renginį suvažiuoja 400-600 tūkstančių baikerių iš visos šalies bei užsienio.

"O man kone įspūdingiausiu momentu tapo susitikimas su Johnu Shope'u, kompanijos "Sinister Industries" įkūrėju. Aš užsiimi motociklų tobulinimu, todėl su ta firma, pirmaujančia motociklų kūrimo ir gamybos srityje, anksčiau bendravau ne kartą, tačiau tik virtualiai", - sakė baikeris.

Į Čikagą iš Las Vego 22-24 bendraminčių grupė grįžo vos per 3 dienas (kelionė į priekį truko 11).

"Pavyzdžiui, per vieną dieną įveikėme apie 1 200 kilometrų. Buvo beveik sportinis važiavimas, spaudėme negailėdami technikos. Šį kartą tikslas buvo grįžti kuo greičiau", - sakė D. Petrauskas.

Vis dėlto aplankytas dar vienas motociklininkams kultinis objektas - garsusis 66-asis kelias (Route 66). Jis pasirinktas kaip dalis maršruto atgal į Ilinojaus valstiją.

"Tiesą pasakius, iš jo likusi tik legenda. Tas pats, lyg dabar važiuotumėte senuoju Žemaičių plentu iš Klaipėdos į Kauną. Jokių stebuklų ten nėra, o visi, kas įsikūrę šalia to kelio, stengiasi tik pasipelnyti iš tokių keliautojų, kaip mes. Turbūt ir gyvena iš tų suvenyrų su "Route 66" simbolika", - spėjo motociklininkas.

Lietuviai važiavo išsinuomotais patogiais kelioniniais motociklais. Pavyzdžiui, D. Petrauskas - nauju "Harley-Davidson Street Glide" modeliu. Technika, pasak jo, negedo, nors dėl visa ko keliautojus lydėjo ir "techninė pagalba" - pikapas su įrankių dėže bei, žinoma, šašlykine.

"Buvo tik vienas smulkus gedimas. Neturėjau kur pasireikšti", - šypsojosi baikeris, tarp bendraminčių žinomas kaip auksinių rankų meistras.

Su amerikiečių policininkais didelių nesklandumų nebuvo. "Stabdė, bet dėl mūsų pačių neatidumo. Mat vienose valstijose galima važiuoti tik su akiniais, kitose jau reikia šalmo", - paaiškino D. Petrauskas.

Anot jo, pareigūnai labai palankiai žiūri į tai, jog baikeriai, važiuodami kolonomis, patys blokuoja kelius sankryžose, kad į grupę motociklininkų neįsirėžtų kiti vairuotojai.

"Važiuoti kolonoje po du yra labai patogu. Prisiderini prie važiuojančiojo priekyje ir važiuojančiojo šone, laikaisi atstumo, greičio, ir viskas. Svarbu neišsitempti, neįsileisti į vidų automobilių. Ir iš degalinės taip išvažiuoti daug patogiau, visi žino savo vietą ir eiliškumą. O koloną veda tie, kurie gerai valdo motociklą ir žino kelią", - grupinio važiavimo subtilumus pasakojo vyriškis.

D. Petrauską stebino ne tik JAV masteliai, bet ir įvairovė. Ir... kainos.

"Visko ten tiek daug, gamta - reto grožio, ypač Kolorado kalnai. O temperatūra keisdavosi taip, kad pavažiavus 45 laipsnių karštyje netrukus reikėdavo papildomai apsirengti, kad nesušaltum. Kartą gulėjome prie baseino, švietė saulė, o mums picas atvežęs vaikinas sakė, kad vos už kelių mylių prilijo tiek, kad ant kelio susidarė beveik 10 cm vandens pelkės.

Ši šalis labai palanki kelionėms vien dėl kainų. Europoje tu priverstas taupyti visur, o Amerikoje daugiau išleidi tik skrydžiui iki jos bei namo - pačiose Valstijose su galvos skausmu negalvoji nei apie kuro, nei apie maisto kainas", - sakė motociklininkas.