Kraštovaizdis
Šios salos paplūdimius tikrai būtina bent kartą pamatyti, bet prieš tai pasidomėkite, kuriuos labiausiai, nes visų tikrai nesugebėsite aplankyti. Man labiausiai patiko rytinė salos dalis, kurioje nusidriekusi grandis kalnų su tikrai smagiais serpantinais ir kaimeliais šalia jų. Štai čia ir galima surasti „Cala Goloritze“, „Cala Mariolu“ ar „Cala Fuili“ paplūdimius, kurie tikrai labai gražūs. Būtinai aplankykite „Grotta di Nettuno“, kurią surasite visai šalia Algero kurorto. Įėjimas 13 eurų, bet už tokią sumą nusikelti dešimtimis milijonų metų atgal tikrai ne gaila.
Milijonierių miestelis
Porto Červas - miestelis, kuriame, jei labai rūpi materialinė gerovė, gali susirgti depresija. „Bugatti Veyron“, „Maserati“, „Ferrari“ ar „Lamborghini“ markių automobiliai čia tik maži žaisliukai, kuriais važinėja šiame miestelyje atostogaujantys turčiai. Jų didžiulės jachtos privertė atsiversti pasaulio jachtų duomenų bazę ir pasižiūrėti jų vertę. Nustebtumėte sužinoję, kiek kainuoja čia prisišvartavę „Lady Britt“ ar „Lady Moura“.
Itališkas gyvenimo džiaugsmas
Reikia paminėti tai, kas ir taip visiems žinoma, - savimi pasitikintys, o mūsų, ne tokių drąsių, arogantiškais vadinami italai. Smagu stebėti ir bendrauti su žmonėmis, kurie nesuka sau galvos ir savęs nenuvertina dėl to, kad kažko nemoka, šiuo atveju dažniausiai kalbos, ar neatitinka kokių nors standartų. Visi, nuo paauglių iki senučių, spinduliuoja tą pasitikėjimą, gyvenimo džiaugsmą, smalsauja, juokauja - gyvena! Akimirksniu užsikreti ta gera nuotaika, o tada ir prasideda atostogos.
Karštis
Atvykimo dieną Sardinijos sostinėje Kaljaryje gerokai palijo, todėl mus pasitiko pirtį primenantis klimatas - vakare 30 laipsnių karščio ir beveik apčiuopiama drėgmė. Visos kelionės metu džiuginusi 35–40 laipsnių kaitra tiesiog vertė ieškoti garsiųjų Sardinijos paplūdimių, o jie tikrai yra tarsi iš atviruko. Jų suskaičiuoti nelabai ir įmanoma - netoli Vilazimiuso, Kala Ganonės ar La Madalenos miestelių jų galima surasti tiek, kad reikėtų kelių mėnesių visiems išbraidyti ir išgulėti.
Gėrimai
Buvau girdėjęs, kad Sardinijoje galima rasti pigaus vyno. Italijoje buvau antrą kartą ir nieko panašaus neradau. O gal blogai ieškojau. (Šypsosi.) Na, vienaip ar kitaip, vanduo buvo geriausias draugas, nes be jo čia ilgai sąmoningas neliktum. Beje, jau planuoju apsilankymą pas kavos ekspertus, jų būtinai paklausiu, kokias pupeles reikia pirkti, kad kava būtų tokia skani, kokia ji yra Sardinijoje. Atrodo, kad net ir paprasčiausia pakelės kavinė gali nustebinti tokiu skoniu, kokio Lietuvoje nelabai gali surasti.
Maistas
Džiugino ir tradicinis italų patiekalas - pica. Pas mus reikia gerokai paieškoti nesulietuvintos ir su geru padu iškeptos picos, o ten visos jos valgomos parodant iškeltus nykščius. O jei pasičiumpi patiekalą su jūros gėrybėmis, supranti, kuo skiriasi šviežia ir konservuota gėrybė. Beje, siūlė arklienos, bet... kitą kartą.
Netikėtumai
Sąskaitos kavinėse gali susitraukti nuo 90 eurų iki 15, jei tik paprašai tiksliau suskaičiuoti ar atnešti meniu, kad patys galėtume perskaičiuoti. Žinoma, tokių triukų atskleidimas palydimas abiejų pusių (mūsų ir aptarnaujančio personalo) nusikvatojimo, bet jei būsi kuklesnis, tai atostogos gali atsieiti itin brangiai.
Maudynės su žuvimis
Lietuvoje į vandenį nekiši kojos tol, koj jis nesušyla iki daugiau kaip 20 laipsnių, o Sardinijos pakrantės kaip tik tau, nes čia vandens temperatūra 28-29 laipsniai. O kai panerį į jį, sutinki nuolatinius tavo maudynių palydovus - pulkus žuvų, kurios sekioja vandenyje!
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą