Senieji Lietuvos dvarų parkai

Savaitgalis su šeima. Ką dar aplankyti Lietuvoje? (5)

Apie Lietuvoje egzistavusius renesansinius, barokinius želdinius žinoma mažai, jų neišliko. Dingo pirmykštė jų struktūra, medžiai, tvenkiniai, smulkioji architektūra: pavėsinės, tilteliai, terasos. Gausiausias Lietuvoje yra XVII a. pabaigos - XIX a. parkų paveldas.

Kraštotyrininkų vertinimu, gerai prižiūrimi ir tvarkomi Palangos, Švėkšnos, Plungės, Taujėnų, Plinkšių, Renavo, Biržų pilies, Raudondvario, Burbiškio, Baisogalos, Šešuolėlių, Bistrampolio, Aštriosios Kirsnos, Pakruojo, Veisiejų ir kt. parkai.

Ryškiausi šalies peizažinių parkų pavyzdžiai, be abejo, yra garsiojo Eduardo Fransua Andrė (Edouard Francois Andre, 1840-1911) suprojektuoti Palangos, Kretingos, Trakų Vokės, Lentvario ir Užutrakio parkai buvusiose grafų Tiškevičių valdose. A. Andrė projektavimui būdinga, kad jis į vietos reljefą su natūraliais vandens telkiniais darniai įkomponuodavo dirbtinius elementus: vingiuotas alėjas, grotas ir uolas, vandens kaskadas, krioklius, tvenkinius, vaizdingus želdinių derinius.

Profesorius E. Andrė XIX a. pab. - XX a. pr. įkūrė apie 100 parkų Prancūzijoje, Anglijoje, Danijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje ir kitur. Jis buvo Paryžiaus želdinių skyriaus vyriausiasis sodininkas, Versalio nacionalinės sodininkystės mokyklos dėstytojas, pirmosios Prancūzijoje Kraštovaizdžio architektūros katedros dėstytojas.

RYŠKIAUSI Lietuvos peizažinių parkų pavyzdžiai - garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (Edouard Francois Andre) suprojektuoti Palangos, Kretingos, Trakų Vokės, Lentvario ir Užutrakio parkai buvusiose grafų Tiškevičių valdose. Nuotraukoje - Užutrakio dvaras, kuris apėmė per 600 ha teritoriją. Iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba. Jos dvi dalis - ūkinę ir reprezentacinę - skyrė tvenkinių ir želdynų sistema. Buvo iškasta per 20 skirtingų dydžių ir formų tvenkinių, kurie jungėsi su ežerais ar tarpusavyje. ("Wikipedia" nuotr.)

Lietuvos senųjų dvarų parkuose buvo auginami paprastieji ąžuolai, mažalapės ir didžialapės liepos, sidabriniai klevai, paprastieji kaštonai, europiniai kukmedžiai, veimutinės, juodosios ir paprastosios pušys, pilkieji ir europiniai kėniai, kanadinės cūgos, rečiau - dviskiaučiai ginkmedžiai, gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Taip pat buvo auginami raudonlapiai, glaustašakiai, svyruokliniai medžiai, pavyzdžiui, Švedlerio paprastieji klevai, raudonlapiai paprastieji bukai, glaustašakiai paprastieji ąžuolai, svyruoklinės kalninės guobos bei kt.

Šiandien retų egzotinių medžių galima išvysti Palangos, Kretingos, Degaičių, Žagarės, Rietavo, Terespolio, Dotnuvos, Lančiūnavos ir kt. parkuose.

Degaičių dvaro parkas

Kur: šalia Telšių miesto. Kuo ypatingas: auga daugiausiai medžių rūšių Lietuvoje.

Degaičių dvaro parke auga apie 2 000 medžių, 194 jų rūšių. Seniausias medis - 300-400 metų ąžuolas. Parką puošia skulptūros, tvenkiniai, skulptūros, 26 tonas sveriantis Žemaičių vienybės akmuo.

Parkas įkurtas XIX a. pabaigoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarą nusipirko broliai Liaugaudai, valstiečiai.

DEGAIČIŲ dvaro parkas. (Žemaitijos turizmo informacijos centro nuotr.)

Per Antrąjį pasaulinį karą daug vertingų medžių buvo iškirsta malkoms.

Nuo 1972 m. Degaičių parką puoselėja savamokslis dendrologas, tautodailininkas Adolfas Kišonas, gimęs Mažeikiuose, neseniai paminėjęs devyniasdešimtmetį.

Kretingos dvaro parkas

Kur: Kretingos mieste. Kuo ypatingas: buvęs vienas gražiausių peizažinių Vakarų Europos parkų.

Parkas pradėtas sodinti dar XVII a., didikų ir karvedžių Chodkevičių (Katkevičių) giminės rūpesčiu. Vaismedžių sodas užveistas XVIII a. - kunigaikščio Igno Jokūbo Masalskio valdymo laikais. Vėliau sodą išplėtė dvaro valdytojai grafai Potockiai. Vėlesni dvarininkai - grafai Zubovai - šalia vaismedžių sodo įkūrė angliško stiliaus parką. Jis (kartu su Gargždų, Plungės, Rietavo ir Šateikių parkais) buvo paskelbtas gražiausiu angliško kraštovaizdžio stiliaus parku Telšių apskrityje. Vėlesni savininkai, grafai Tiškevičiai, šalia rūmų įveisė prancūziško stiliaus sodą, įrengė kaskadinius tvenkinius, fontanus su skulptūromis, rožynus, liepų alėjas, apžvalgos aikšteles etc. Prie parko tvarkymo jų laikais prisidėjo vieni geriausių to meto Europos parkų kūrėjų - Prūsijos kraštovaizdžio architektas Johanas Laresas (Johann Larass), parengęs du Kretingos dvaro parko skverų eskizus, bei (spėjama) prancūzas Eduardas Andrė.

Kretingos parkas iki XX a. pradžios (kol nebuvo įkurtas Palangos dvaro parkas) buvo vienas gražiausių Vakarų Europoje.

Tarybiniais metais sodas iškirstas, rožynai sunaikinti, parke pastatyti bendrabučiai, garažai, šaudykla, katilinė, įrengta asfaltuota žaidimų aikštelė, į parko dalį perkeltos sovietų karių kapinės.

KRETINGOS dvaro parkas. (Kretingos muziejaus nuotr. Sena nuotrauka - iš Dainiaus Raupelio kolekcijos, fotografuota P. Mongirdaitės, apie 1910 m.)

Išliko keletas senų kaštonų (alėjų liekanos), liepų alėjos fragmentai, gyvatvorių, pavienių senųjų medžių žymės. Vertingiausi želdiniai - šimtamečių ąžuolų grupė priešais rūmus.

Kliošių parkas

Kur: šalia Priekulės, kairiajame Minijos krante. Kuo ypatingas: auga seniausi ir didžiausi Lietuvoje bukai.

Beveik visi Kliošių parko bukai - įspūdingų matmenų: jų aukštis - 20-30 m, skersmuo - 40-130 cm. Taip pat auga 3,5 m pločio europinis kėnis. Anksčiau parke būta daug egzotinių medžių, bet iki šiandienos išliko jų tik 7 rūšys. Buvęs peizažinis parkas šiuo metu labiau panašus į mišką. Daug žalos parkui padaro potvyniai.

Kliošių parką XIX a. Minijos vingyje įkūrė Priekulės dvarininkas Šperberis. Parkas apima 12 ha teritoriją.

Parko pakraštyje, netoli Gropiškės kaimo, 1906 m. palaidotas Mažosios Lietuvos spaustuvininkas Johanas Frydrichas Šrederis. Šalia Priekulės, Elniškėse, jis 1856 m. buvo įkūręs vaikų prieglaudą, pats joje dirbo, vėliau vyriausybės buvo įvertintas už nuopelnus auklėjant beglobius vaikus. Gimė Gumbinėje, baigė Karaliaučiaus universitetą, nuo 1853 metų vadovavo privačiai Priekulės mokyklai, ėjo Priekulės evangelikų kunigo pareigas. Amžino poilsio atgulė toje vietoje, kurioje veikė jo įsteigta našlaičių prieglauda.

Pietiniame parko pakraštyje įkurta žaidimų aikštelė.

ŠVĖKŠNOS dvaro parkas (Šilutės turizmo informacijos centro ir villagenowefa.lt nuotr.).

Pasiekti Kliošių parką galima Gropiškės kaime įrengtu kabamuoju tiltu per Miniją. Beje, Priekulės seniūnijoje tokių siūbuojančių lieptelių, jungiančiais Minijos krantus, esama net ketverto: Priekulės II kaime, Gropiškių kaime (kitoje tilto pusėje Kliošų parkas), Dituvos ir Lankupių kaimuose. Lankupių tiltas pakabintas virš Minijos vienoje plačiausių jos vietų - tai rekordinis, ilgiausias (130 m, plotis 1,4 m) tiltas, jis jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus. Už kelių šimtų metrų nuo Lankupių tilto yra istorinis Vilhelmo (Prūsijos karaliaus) kanalas: jį 1863-1873 m. rankomis iškasė prancūzų karo belaisviai. Prie kanalo žiočių pastatytas paminklas tiems, kurie čia dirbdami mirė.

Švėkšnos dvaro parkas

Kur: Švėkšnoje, Šilutės r. Kuo ypatingas: dvaras minimas nuo XV a. vidurio. Parkas užveistas XVIII a. Auga ypač retas medis - 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis dviskiautis ginkmedis.

Ginkmedžiai - seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi jau prieš 180-200 milijonų metų. Auga Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų. 1730 m. introdukuotas į Europą - auginamas parkuose ir botanikos soduose. Lietuvoje auga tik du ginkmedžiai - Kauno botanikos sode ir Švėkšnos parke.

Švėkšnos parkas pradėtas kurti XVIII a. antrojoje pusėje. Jo kūrimo duomenų neišlikę.

Dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams, ši želdyno teritorija įgavo valdant Adomui Pliateriui (1836-1909). Švėkšnos šeimininkas užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge - jis buvo rūmų didysis maršalka. 1880 m. rūmų parke pastatydino reprezentacinius rūmus - vilą, kurią pavadino savo žmonos Genovaitės (lenk. Genovefa) vardu (iki 1880 m. Pliateriai gyveno mediniame vieno aukšto dvare). Aplink vilą buvo pasodinta daug retų medžių, augalų, iškasti tvenkiniai.

Genovaitė dvarą valdė 1910-1912 m., mirus vyrui, bet Švėkšnoje viešėjo retai. Dvaro valdymą perėmė jų sūnus grafas Jurgis Felicijonas Broel Pliateris.

GINKMEDIS Švėkšnos parke - ypač retas egzempliorius Lietuvoje.

Pliaterių giminė kildinama iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija). Į Lietuvą atėjo per Livoniją, kur šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Giminės protėvis Hereboldas Pliateris buvo Livonijos ordino riteris.

Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Pliateris - nusipirko jį iš Mykolo Kazimiero Oginskio 1766 m. Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo per 5 000 baudžiauninkų. Iki pat 1944 m. Švėkšnos dvaras buvo šios giminės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, parkas ir pastatai grąžinti Aleksandro Pliaterio žmonai Laimei Felicijai Pliaterienei (1921-2015).

Dvaras minimas nuo XV a. vidurio. Iki 1569 m. Švėkšna priklausė LDK didikams Kęsgailoms. Vienai iš Kęsgailaičių ištekėjus už Vitebsko vaivados Jono Zavišos, Švėkšnos dvaras jam atiteko kaip žmonos kraitis.

Be ginkmedžio, iš egzotinių augalų parke dar auga europinis kukmedis (vienas stambesnių Lietuvoje - kamieno skersmuo siekia 0,5 m), kanadinė cūga, baltažiedis vikmedis, raudonlapis lazdynas, daugybė paprastųjų kaštonų (iš viso 12 rūšių ir formų).

Bus daugiau

VERTA ŽINOTI

Dabar Lietuvoje yra 668 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. 157 iš jų paskelbti gamtos paminklais. 2017 m. į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukti 34 nauji objektai:

RAGANŲ EGLĖ šalia Vilkyškių miestelio (Pagėgių sav.) - vienintelė tokios formos paprastoji eglė Europoje. Paskelbta botaniniu gamtos paminklu. Jos aukštis 32 m, kamieno apimtis - 5 m.

Akmenynės ąžuolas,
Alizavos ąžuolas,
Aukščiausia Lietuvos pušis,
Baltelės pušis,
Bradesių II ąžuolas,
Degaičių dvaro parkas,
Dusetų vinkšna,
Grinių ąžuolas,
Januliškio maumedžiai,
Kaunių ąžuolas,
Kurynės dendrologinis rinkinys,
Liukpetrių ąžuolas,
Lopaičių šaltinis,
Lūšnios pušis,
Mantagailiškio dvaro septynkamienis uosis,
Mantagailiškio pušis,
Nemunėlio Radviliškio liepa,
Nemunėlio Radviliškio maumedis,
Netiesų I ąžuolas,
Netiesų II ąžuolas,
Pabaltės pušis,
Padaičių miško ąžuolas,
Padvariečių eglė,
Paežerių dvaro parko bukas,
Pasienio ąžuolas,
Pašimšės ąžuolas,
Pavidaujo ąžuolas,
Salamiesčio akmuo,
Saločių parko vinkšna,
Sukilėlių ąžuolas,
Svirnupio vinkšna,
Vartelių liepa,
Verknės senvagės šaltinis,
Žvėrių vinkšna.

---------------------------------------
RETI MEDŽIAI KLAIPĖDOS APSKRITYJE
* Lausono puskiparisis ir raudonasis ąžuolas - Palangos botanikos parke,
* Dviskiautis ginkmedis - Švėkšnos dvaro parke,
* bukų medynas - Kliošių miško parke,
* tridyglė gedičija - Priekulės vidurinės mokyklos parke, V. Into akmenų muziejaus parke,
* japoninis puošmedis - V. Into akmenų muziejaus parke,
* - didžioji tuja (seniausia ir aukščiausia Lietuvoje) - Kintų miestelyje,
* įvairių rūšių bukai - Vilkėnų dvaro parke...

PALANGOS parkas, suprojektuotas Eduardo Fransua Andrė. Iš žurnalo "Revue horticole" (1906 m.), kuriame A. Andrė sūnus Renė detaliai aprašė parko kūrimo darbus. (R. Pilkauskas, "Iš Palangos parko praeities", "Kultūros barai", 1987 m. - pgm.ldm.lt)