Šventė ant vandens ir prie vandens (2)

Aktyvūs "Hanse Sail" dalyviai - narai, net keliose vietose įsirengę savo buveines, kurias lankė ir vokiečiai, ir užsieniečiai

Taksistai visame pasaulyje yra geriausias informacijos šaltinis. Ne išimtis buvo ir Klausas Ditrichas, kurio paslaugomis teko pasinaudoti. Jis Rostoke gimęs ir augęs. Pirmiausia jis pabrėžė, kad myli savo šeimą, savo automobilį, savo miestą. O todėl mėgsta ir Jūros šventę: "Visi rostokiečiai laukia tos šventės. Suvažiuoja milijonas turistų, jiems reikia valgyti, kur apsistoti. Jiems reikia pramogų, suvenyrų. Tad šventė yra labai geras pajamų šaltinis", - neslėpė pragmatiško požiūrio į "Hanse Sail" 46 metų rostokietis.

O dar ši šventė turi tokią teigiamybę, kad ji visai netrikdo miesto ritmo ir gyventojų ramybės. Beveik keturių kilometrų krantinė, kurioje įsikuria atrakcionai, koncertinės scenos, prekybininkai, "maisto fabrikai", - atoki nuo gyvenamųjų kvartalų.

Skirtingai nei Klaipėdoje, šventės dalyviai, teikiantys paslaugas, nėra kaip nors apmokestinami. Tiesa, "Hanse Sail" organizatoriai jau galvoja, kad ateityje būtų tikslinga tokius mokesčius įvesti - šventės mastai auga, o jos finansavimo šaltiniai lieka tie patys - miesto biudžetas ir keletas rėmėjų. Šiemet stambiausias iš jų buvo alaus bendrovė "Rostocer".

"Hanse Sail" mezgėsi ir menininkų kontaktai

Pirmą kartą į Rostoko jūros šventę buvo pakviesti ne tik Klaipėdos prekybininkai, amatininkai, šokėjai, dainininkai, muzikantai, bet ir atvežta dailininkų marinistų paroda. Jos atidarymas buvo gera proga pabendrauti su Rostoko dailininkais. Šios parodos kuratorius Klaipėdos miesto tarybos narys dailininkas Nikolajus Vorobjovas jau kūrė planus, kaip galbūt jau kitoje Klaipėdos jūros šventėje pristatyti rostokiečių darbus. Parodos atidaryme dalyvavo ir Rostoko meras Rolandas Metlingas. Jis ne iš mandagumo, o labai susidomėjęs teiravosi apie klaipėdiečių įkvėpimo šaltinius - juk taip skirtingai kiekvienas mato ir jūrą, ir jos pakrantes.

Klaustrofobiškų tualetų Rostoke nebuvo

Rostokiečiai ir miesto svečiai "Hanse Sail", kaip ir Jūros šventėje Klaipėdoje, taip pat geria daug alaus, kemša į šventę suvažiavusių suomių, norvegų, lenkų ir, žinoma, vokiečių virėjų gamintus patiekalus. Jiems, kaip ir klaipėdiečiams, reikalingi tualetai. Klaustrofobiškų, kaip pas mus, vienviečių mėlynų, į kuriuos užeiti baisu, kad kas nenuverstų, antra vertus, pridergtų taip, kad geriau jau su sauskelnėm į šventę išsiruošti, nebuvo. Čia buvo suvežta daug triviečių tualetų su kriauklėmis, čiaupais ir visa kita higienine atributika, taip pat juos aptarnaujančiais žmonėmis. Jie kruopščiai palaikė švarą šiose "užeigose". Paslauga tekainavo 30 eurocentų, o šventės dalyviams - nemokamai, jei parodydavai ženkliuką.

Šios šventės organizatoriai pasirūpina ir prekybininkais, kurie, tarkim, dėl įvairių priežasčių miega savo verslo palapinėse. Jiems sudarytos puikios sąlygos išsimaudyti patogiuose dušuose. Šie, kaip ir tualetai, suvežami į krantinę. Ir už pasinaudojimą jais - jokių mokesčių.

Lietuviška sala šventėje neliko nepastebėta

Rostoko "Hanse Sail" jau kelerius metus iš eilės lankėsi Klaipėdos miesto oficialūs asmenys. O šiemet pirmą kartą į ją važiavo arti penkiasdešimties žmonių - šokėjai, muzikantai, dainininkai, prekybininkai, amatininkai. Jie turėjo kurti Lietuviškos salos atmosferą. Ir iš tiesų, kai čia koncertuodavo "Žilvinas", ši sala bemat prisipildydavo žmonių. Jie susidomėdavo ir užkandžiais, ir alumi, ir suvenyrais. Tačiau pagal šventės rengėjų sumanymą šokėjai, dainininkai ir muzikantai privalėjo koncertuoti ir kitose šventės vietose, net kelis kartus jie šoko ir dainavo kariniuose laivuose Varnemiundėje, kitose ilgos krantinės vietose ir scenose. Tačiau jose saviveiklininkai "iškrisdavo" iš konteksto. Paskutinėmis šventės dienomis su organizatoriais buvo sutarta, kad jų koncertinės programėlės bus rengiamos tik Lietuviškoje saloje. Tuomet joje ir sulaukta daugiausia žmonių.

"Viščiukai" bus skaičiuojami ateityje

Dalyvavimu Rostoko "Hanse Sail" bene labiausiai liko patenkinta Klaipėdos turizmo ir kultūros informacinio centro komanda. "Mes jau įpratę dirbti gatvėje. Tai duoda kur kas geresnių rezultatų nei pats aktyviausias darbas internete. Gyvas žodis yra gyvas", - tvirtino centro direktorė Romena Savickienė.

Per kelias dienas centro darbuotojai išdalijo net 5000 lankstinukų, informuojančių apie sąlygas aplankyti Klaipėdą. Žinoma, šis lankstinukų kiekis nėra garantija, kad visi tie tūkstančiai puls Klaipėdon. Tačiau, kad tarp aplankiusiųjų centro informacinį kioskelį buvo ir potencialių keliauninkų, R. Savickienė neabejoja: "Gal šešiasdešimt procentų vokiečių, užsukusių pas mus pasikalbėti, sakė Klaipėdoje ir jos apylinkėse jau lankęsi ir būtinai važiuos dar ne kartą. Jie domėjosi, kas nauja atsirado pas mus, kokios galimybės atvykti į Klaipėdoje rengiamą Jūros šventę", - sakė centro direktorė.

Ji pabrėžė, kad vokiečiai labai džiaugiasi atnaujinta keltų linija Klaipėda - Zasnicas - Klaipėda.

O štai UAB "Driopė" šeimininkė Vida Leonavičienė, vadovavusi prekybininkams, apgailestavo, kad Lietuviška sala buvo įsikūrusi nelabai judrioje vietoje. Tad vienintelis būdas atkreipti į save dėmesį - koncertai. O saviveiklininkai buvo vežami visai į kitas vietas. Tačiau ji dalyvavimu šventėje vis tiek liko patenkinta, nes, pasak jos, gavo gerų pamokų, kaip pasirengti prekiauti visai nepažįstamoje erdvėje. Beje, jai teko pabendrauti ir su vokiečių higienistais, kurie pareikalavo palapines... išgrįsti plytelėmis. Moteris nesutriko, higienistų reikalavimus įvykdė per... pusvalandį. Tiesiog nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko linoleumą, kurio raštas - spalvotos plytelės.

"Hanse Sail" prekybos kioskai, palapinės - gerai iliuminuoti. Tai irgi padeda kurti šventės atmosferą. Lietuviai apie savo salos apšvietimą nebuvo pagalvoję. Tačiau jau kitą dieną ir joje švietė lemputės. Gal ne taip gausiai, kaip kitur, bet sala neskendėjo tamsoje kaip pirmąjį vakarą.

"Hanse Sail" - ir jūros verslams propaguoti

Jūros šventė Klaipėdoje labiau koncentruojama į reginius ir renginius. Vokiečiai kur kas pragmatiškesni. Tiek oficialiuose mero priėmimuose, tiek pačios šventės renginiuose išnaudojamos progos ne tik bičiulystės, bet ir verslo kontaktams megzti.

"Vakarų ekspreso" reporterei itin patrauklu pasirodė, kad "Hanse Sail" tikrai nemažai dėmesio skiriama patiems jūrininkams ir jūros verslui. Varnemiundėje veikė net keli "taškai", kuriuose ir suaugę, ir vaikai specialistų buvo mokomi jūrinių mazgų rišimo subtilybių. Ir pačiame Rostoke, ir Varnemiundėje pageidaujantys galėjo lankytis narų "kioskeliuose". Čia jie galėjo išbandyti ir nardymo įrangą. Prie "kioskelių" stovėjo panašios eilės žmonių, kaip ir prie atrakcionų.

Bet pati geriausia jūros verslų propaganda - tai iš Baltijos jūros pakrančių į "Hanse Sail" suplaukę 300 burlaivių, kurių įgulos buvo pasirengusios bendrauti su kiekvienu smalsuoliu. Beje, ne visų burlaivių įguloms rūpi padengti kelionės į Rostoką kaštus. Tai atsiperka kelias dienas norinčius plukdant į jūrą ar palei šventinę krantinę. Dalies atplaukusių burlaivių įgulos tiesiog įsitraukia į šventės šurmulį. Ir jie kasmet čia atplaukia ne dėl šiokio tokio uždarbio, o dėl šventinės atmosferos.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informavimo centro direktorė R. Savickienė yra įsitikinusi, kad ir į Klaipėdos Jūros šventę kasmet atplauks vis daugiau burlaivių, ir pas mus Jūros šventė iš sausumos vis labiau kelsis ant vandens.