Tailandas: žiedų girliandos ir drambliai miesto gatvėse

Daugybę metų tailandiečiai gyveno iš žemės ūkio - daugiausiai augindami ryžius. Tik nuo 1980 m. greitai auganti ekonomika patraukė didelę dalį tailandiečių į industrinį ir paslaugų turistams sektorius.

Antrojo pasaulinio karo metais Tailando situacija buvo gana įdomi. Šalis kare nedalyvavo, bet japonams per savo teritoriją leido nueiti iki Birmos. Iš čia japonai tikėjosi pasiekti Indiją ir kitas Azijos šalis.

Tačiau po karo ir Didžioji Britanija, ir kai kurios kitos šalys siekė, kad Tailandas būtų pripažintas šalimi, kariavusia kaip japonų sąjungininkė. Vis dėlto amerikiečiai padarė viską, kad Tailandą pripažintų buvus neutralų. Taigi jie siekė Tailandą pastatyti ant kojų, kad patys jame įsitvirtintų. O tailandiečiai didžiuojasi, kad jų šalis laisva, nepatyrusi okupacijos.

Deja, ši šalis garsėja ir kaip viena lyderiaujančių pagal pigių narkotikų platinimą, pinigų, gautų iš kvaišalų, plovimą bei klestinčią sekso industriją, o spartus ŽIV infekcijos plitimas yra, ko gero, didžiausias Tailando vyriausybės galvos skausmas.

Šioje saloje buvo nufilmuota juostos apie agentą Džeimsą Bondą serija

Turistinis Bankokas

Sostinė Bankokas - politikos, verslo, kultūros ir krovos centras su uostu, kuris gali priimti net okeaninius laivus. Tai turtingiausias Tailando miestas ir vienas kosmopolitiškiausių Azijos centrų, dar kitaip vadinamas Angelų miestu. Oficialiais duomenimis, čia gyvena apie 7 mln. žmonių.

Labiausiai turistus traukia budistų šventovės, pilys, gausybė prekybos centrų ir legendinis naktinis gyvenimas.

Šurmuliuojančiose Bankoko gatvėse rasi visko, apie ką tik gali pagalvoti: nuo "Guči" rankinių ir "Nike" sportinių kostiumų, maisto prekystalių, ant kurių puikuojasi tradicinės virtuvės patiekalai, tarp jų - net kepti moskitai. Čia visada pilna žiburių ir žmonių, kas nors vyksta, nesvarbu, kokiu metų laiku lankysiesi. Tai lyg visas naujas pasaulis, kur viena gatvė pripildyta žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių.

Didmiesčiuose klesti sekso industrija. Čia jau įprasta išvysti pagyvenusį europietį, už parankės vedantį jauną vietos merginą, o kartais ir vietos vaikiną ar berniuką.

Kurortinio miestelio centre transvestitai linksmina baro lankytojus

Galva - dieviškoji dalis

Oficialioji religija Tailande - budizmas. Jo sekėjų čia beveik 95 proc. Tačiau vyriausybė nedraudžia ir kitų tikėjimų: šalies pietuose yra nemažai musulmonų, plačiai praktikuojamas dvasių garbinimas ir animizmas. Svarbią dalį Tailande užima ir kinų bendruomenė. Sėkminga jų integracija leido kinams užimti neprastą ekonominę ir politinę poziciją.

Kaip ir daugumoje Azijos kultūrų, esminis bruožas yra pagarba protėviams. Tėvams tailandiečiai lenkiasi iki žemės. Šeimoje tradiciškai būtent vyresnieji visada lemia šeimyninius sprendimus bei vadovauja ceremonijoms. Tailandiečiai turi labai senas kilnumo, svetingumo tradicijas, taip pat ir socialinės hierarchijos.

Tailande negalima liesti žmogaus galvos bei rodyti į ką nors koja. Mat galvą tailandiečiai laiko dieviškąja kūno dalimi, o koją - pačia žemiausia. Ką nors peržengti (kad ir maistą) yra įžeidimas.

Vis dėlto vietinė kultūra, kaip ir kitų Azijos šalių, pasiduoda Vakarų įtakai, ir kai kurie tradiciniai tabu pamažu pamirštami. Tam įtakos turi laisva spauda - Tailande cirkuliuoja gausybė angliškų, tailandietiškų, kinų leidinių. Čia didžiausia laikraščių rinka visoje Pietryčių Azijoje. Beje, knygos ir kiti dokumentai yra labai gerbiami - negalima pastumti knygos stalu arba dėti jos ant grindų.

Daugybė Tailando gyventojų įsirengia pastatus dvasioms gyventi. Tikima, kad be tokio statinio dvasios apsigyvena viename name su žmonėmis, o tai gali sukelti daugybę nelaimių. Vidutinis dvasios namelis atrodo kaip inkilo dydžio rūmai, pastatyti ant pjedestalo. Didelis viešbutis gali būti pasistatęs net 100 kv. m šventyklą.

Kad būtų tikri, jog dvasios apsigyvens joms skirtame namelyje, o ne drauge su žmonėmis - gyventojai jį įrengia kur kas geriau nei savo namus, kasdien atneša maisto, gėlių, žvakių ir smilkalų.

Tailandiečiai myli savo karalių ir karalienę. Atvykėliui nepagarbiai atsiliepus apie karalių, gali kilti nemalonumų.

Tailando karaliui Ramai IX švenčiant gimtadienį, jį lankė ne tik pasaulio karališkosios šeimos - tai buvo šventė visai tautai. Įdomus faktas: karalius mokslus baigė Amerikoje ir net grojo su Lui Armstrongu.

Nacionalinis simbolis - dramblys

Ypatingą vietą Tailande užima drambliai - šis gyvulys yra nacionalinis šalies simbolis, jo atvaizdą galima pamatyti visur - nuo reklaminių plakatų ir gėrimų etikečių iki auksu lietų skulptūrų rūmuose. XVI amžiuje didžiuliai tailandiečių daliniai su priešais kaudavosi būtent ant dramblių. Vietiniai sako, kad ant jų nugarų pergalingai įžengė į nepriklausomą ateitį (Tailandas niekada nepriklausė jokiems europiečiams).

Pagal senovės tikėjimą, drambliai gali iškviesti lietų ir atnešti gerovę. Surine kasmet rengiamas Dramblių festivalis, kuriame dalyvauja iki dviejų šimtų gyvulių, sutraukiantis gausybę žiūrovų. Jie šoka, žaidžia futbolą ir kitaip linksmina susirinkusiuosius. Deja, dabartinė dramblių padėtis šalyje nėra itin gera. Dėl masiško miškų kirtimo ir žemės ūkio plėtros laukiniai drambliai neteko trijų ketvirtadalių savo gyvenamosios aplinkos. Specialistų duomenimis, Tailande prieš šimtmetį gyveno apie 100 tūkst. dramblių. Pusę jų sudarė prijaukinti atstovai, kuriuos naudojo įvairiems darbams: arti žemei, gabenti daiktams, tempti iš džiunglių medžių kamienams. Dabar liko tik apie tris tūkstančius prijaukintų dramblių ir panašiai tiek laukinių.

Esama nemažai faktų ir apie blogą elgesį su šiais gyvūnais. Nelegaliai kertantys miškus žmonės, medžiams tempti naudojantys dramblius, kad šie galėtų ilgiau dirbti be maisto ir gėrimo, neretai juos "palepina" metamfetaminu, stimuliuojančiu narkotiku.

Daugybę dramblių galima išvysti net ir miestų gatvėse, jie kinkuoja galvomis praeiviams, tiesia į juos straublius, o varovai siūlo padidintomis kainomis nupirkti jiems bananų ar kito ėdalo. Beje, pašaliečiai mielai tą daro. Bankoko valdžia netgi uždraudė jų buvimą mieste, mat drambliai trukdo eismo judėjimui.

Gatvės verslas varovams atneša vis mažiau pelno, tad vis daugiau jų su savo drambliais įsidarbina turistinėse bazėse. Jie gabena turistus po apylinkes, rengia pasirodymus - bet kas gali įsitikinti šių gyvūnų proto aštrumu ir neįtikėtinu vikrumu.