Tūkstantis Kretos veidų

Nors Itamos antikinio miesto griuvėsiai vos už kelių kilometrų nuo Vai palmių giraitės yra pažymėti lankytinų vietų žemėlapiuose, turistams ši vieta nėra gerai žinoma. Šį gražų kampelį netikėtai atradusi klaipėdietė neabejoja, kad kaip tik tai graikai ir turėtų rodyti savo salos svečiams.

Image removed.
Šilta Libijos jūra ir Fragokastelo pilis

"Labai romantiška vieta. Čia ant kalno vis dar išlikę senojo miesto griuvėsiai. Laukiniuose paplūdimiuose ganosi ožkos ir avys, o ore tvyro neapsakoma ramybė. Aplink - nė vieno žmogaus. Vaikščiojome ir rankiojome po ugnikalnio išsiveržimo likusias kriaukleles", - pasakojo Gabrielė.

Kretoje yra vietų, kur dauguma atvykėlių nedrįsta kišti nosies. Viena iš jų - mitais apipintas Anogia kaimelis. Sakoma, jog ten gyvena vieni banditai. Esą visi kaip vienas dėvi juodus drabužius ir mosuoja ginklais, todėl kojos ten geriau nekelti. Nors klaipėdietė ir buvo prigąsdinta, kad ji vietinių gali būti apiplėšta ar net pagrobta, smalsumas nugalėjo. Gabrielės neišgąsdino nė tai, kad kelio ženklas, nurodantis, kiek kilometrų liko iki Anogios, buvo visas kiauras nuo šūvių. Kretoje jai daug kur teko matyti apšaudytų ženklų (dar viena atrakcija turistams). "Tačiau man ten visai nebuvo baisu: kulkos virš galvos nezvimbė, o gyventojai pasirodė nepavojingi. Vietiniai iš tikrųjų buvo apsirengę juodai, bet jie kuo ramiausiai sėdėjo sau kavinėse ir žaidė kortomis..."

Kur augo Dzeusas

Turistų labiausiai lankoma yra šiaurinė Kretos dalis. Tačiau Gabrielė teigia, kad tikrai yra ką pamatyti ir salos pietuose ar vakarinėje dalyje.

Puikioji Paleohora - pačių graikų labai mėgstamas kurortinis miestelis. Tipiškas graikiškas miestas pasižymi išskirtiniu žavesiu, be to, čia galima pabėgti nuo šiaurinei Kretos daliai būdingo šurmulio.

Visai netoli Paleohoros Gabrielės laukė dar vienas netikėtumas. "Atradome nuostabų kampelį, kuris vadinasi Elafonisi. Ten vanduo labai skaidrus, o smėlis - akinamai baltas ir švelnus." Elafonisi - tai nedidelė sala, kuri yra vos už kelių šimtų metrų nuo kranto. Iki jos galima nubristi jūra.

Jei keliautumėte po salos pietus, Gabrielė rekomenduoja užsukti į Fragokastelą. Tai ramus miestelis su minimaliomis paslaugomis (veikia vos vienas baras) ir, regis, ten visiškai nėra ką veikti. Vis dėlto Gabrielė miestelyje sutiko vokiečių turistų, kurie atostogauti būtent čia važiuoja jau penkiolika metų. Ir išties - išsiilgusiems pasyvaus poilsio tai yra tikras rojus. Verta pamatyti ir visai šalia paplūdimio stūksančią pilį.

Image removed.
Matalos romėnų kapinės bei buvusi hipių buveinė

Klaipėdietei didelį įspūdį paliko Matalos romėnų kapinės didžiulėje oloje. Tiesa, ši vieta yra labiau žinoma kaip buvusi hipių buveinė. Kadaise čia esančiuose urvuose buvo įsikūrę hipiai.

"Ola yra arti paplūdimio, kurio krantus skalauja Libijos jūra. Buvau girdėjusi, kad čia labai gražūs saulėlydžiai. Tikra tiesa", - patvirtino Gabrielė.

Daugelis Kretos grožybių apipintos legendomis. Štai apie Moni Kera vienuolyną pasakojama, kad kadaise įsiveržę turkai pagrobė iš jo šventą relikviją - Mergelės Marijos ikoną su grandinėmis - ir išgabeno į Stambulą. Bet jau kitą dieną ikona esą vėl buvo atrasta vienuolyno kieme, tik grandinės buvo tokios karštos, kad net raudonos. Nuo to laiko žmonės važiuoja čia gydytis negalavimų: tikima, kad pasveikti galima užsidėjus grandines ant savo pečių, nes jos turinčios stebuklingų galių.

O kalno olą, kurioje esą užaugęs pats Dzeusas - vyriausias ir galingiausias Olimpo dievas, aplankiusios poros, norinčios susilaukti palikuonių, raginamos išsimaudyti urvo gilumoje esančiame vandens telkinyje. Tiesa, Gabrielei brendančių į vandenį žmonių pamatyti neteko, ir tai jos nė kiek nenustebino. "Neįsivaizduoju, kaip ten galima lipti - oloje labai tamsu ir nejauku, skraido šikšnosparniai." Anot graikų mitologijos, Dzeusą šioje oloje paslėpusi motina Rėja, nes jo tėvas Kronas visus gimusius savo vaikus prarydavęs, kad šie neatimtų iš jo valdžios.

Didelės ir storos graikiškos vestuvės

Gabrielei nusišypsojo sėkmė dalyvauti tradicinėse graikų vestuvėse. Visada svajojusi savo akimis pamatyti, ar iš tiesų graikiškos vestuvės būna tokios didelės ir linksmos, kaip kalbama.

Į Mohos kaimelį kalnuose atvykusiai merginai tereikėjo pamatyti per visą aikštę nusidriekusius stalus būsimai puotai, kad visos abejonės išgaruotų. Čia buvo paruoštos vietos dviem tūkstančiams svečių!

"Tai buvo rekordiškai didelės vestuvės - paprastai keliamos kuklesnės, apsiribojant "tik" maždaug tūkstančiu svečių. Puotavo ne tik visas kaimas, bet ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai. Beje, vaišės buvo visai neįmantrios: patiekalai iš kaime auginamų galvijų mėsos ir daržovių, vietinis vynas. Bet svečiams šokiai ir linksmybės buvo svarbiau už svaigiuosius gėrimus."

Gabrielė pasakojo, kad puotos pradžioje jaunavedžiai ėjo prie kiekvieno svečio rinkdami dovanas - vokelius su pinigais. Ten įprasta vestuvių proga dovanoti pinigus. Jei pora mažiau pažįstama, nieko baisaus, kad padovanosi tik dešimt-dvidešimt eurų. Bet jei jaunuosius sveikina artimi giminaičiai, nepagailima ir kelių tūkstančių.

Kretiečiai, kaip ir kiti Viduržemio jūros pakrantės gyventojai, gyvena savo malonumui ir tuo didžiuojasi. Anot Gabrielės, vietiniai patys pajuokauja, kad jie vieną valandą dirba, o dvi - ilsisi. Sakoma, kad nuo 15 iki 18 valandos kretiečiams į namus geriau neskambinti - didelė tikimybė, kad jie tuo metu snaudžia.

"Važiuodamas po salos kaimelius neretai gali pamatyti tokį idilišką vaizdelį: sėdi prie namo slenksčio senelis su senele ir žvelgia kažkur į tolį. Atrodo, lyg sėdėtų šitaip jau visą amžinybę. Pasirodo, jie tik ir laukia, kol koks turistas pro šalį pravažiuos. Kretos seneliukams tai kone vienintelė pramoga..."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder