Turėjau vaikiną, kuris buvo labai mane įsimylėjęs, tačiau aš pradėjau susitikinėti su kitu. Praėjus metams vėl susitikinėjome, bet aš jį engiau, prie jo susirašinėjau su kitais, pasakodavau apie kitus. Galiausiai jis man pradėjo patikti, bet neseniai jis man pasakė, kad jam neberūpiu. Dabar jis bendrauja su kitomis merginomis, šiurkščiai su manim elgiasi. Ką galite pasakyti apie jo elgseną, ar jis dar gali ką nors man jausti? Ar jau per vėlu viską ištaisyti? Ačiū.
Atsako psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė
Galiu atsakyti tik tiek: tegu tai jums būna gyvenimo pamoka. Jeigu iškeliate save aukščiau už kitą žmogų, paminate jo savigarbą, demonstruojate jam nepagarbą, jį žeminate, tai viskas galų gale atsigręžia prieš jus pačią. Tegu tai jums būna vertinga pamoka ateičiai: nesielkite su žmonėmis taip, kaip nenorite, kad jie elgtųsi su jumis.
Nenoriu būti vienas
Išsiskyriau su moterimi, su kuria gyvenome kartu šešiolika metų. Likau vienas kaip pirštas. Mane gąsdina namuose esanti tyla, vienatvė ir artėjanti senatvė. Patarkite, kaip tai ištverti.
Vienatvė baugina mus visus. Ji baugina tuo, kad skatina kelti drąsius klausimus sau, būti sąžiningam su savimi. Ji skatina aptikti, įvertinti, apmąstyti netenkinančius mus dalykus, mąstymo įpročius, stereotipus. Ji ragina keistis.
Tačiau tik mes patys galime nuspręsti, kokių vidinių bei išorinių permainų mums reikia. Tai galime padaryti tik drąsiai sau pripažinę, kas mes esame ir ko dėl savęs norime. Judėjimas pirmyn įmanomas tik atsispiriant nuo pozityvių dalykų, todėl pirmiausiai atraskite, kas jums padeda nenusivilti ir kabintis į gyvenimą.
Niekas už mus negali nugyventi mūsų gyvenimo. Niekas už mus mūsų vidinėje erdvėje negali sukurti mums palaimos, kaip negali sukurti ir pragaro. Jeigu išorinių, nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių pakeisti negalime, tai pasirūpinti savo vidiniu gyvenimu - mūsų valioje. Vidinio džiaugsmo nei ramybės niekur neįgysi - jį turi susikurti iš savo minčių.
Laikas, praleistas su savimi, nenueis veltui, jis anksčiau ar vėliau duos gerų vaisių, jeigu jį praleisite išmintingai, nes tai, kas gims jūsų širdyje, bus tikra.
Niekas nežino universalaus atsakymo į klausimą, kaip visada išlikti stipriam, ramiam, gyvybingam, džiugiam, ką daryti, kad visada jaustumėmės tik gerai. Nėra tokio recepto ir nėra tokio dalyko, kaip tobulas gyvenimas. Gyvenimas - pamoka, kurios negalima išmokti. Ją galima tik išgyventi.
Gyvenimas yra ir vienatvė, ir senatvė, ir ligos, ir netektys, ir mirtis... Turime būti pasirengę priimti ir tai. Priimti reiškia išgyventi, o ne apeiti, peršokti, išvengti.
Pabūti su savo mintimis vienumoje, netrukdant televizoriaus ar radijo garsams ir aplinkinių žmonių reiškiamoms nuomonėms, šiuo metu pasidarė retas reiškinys ir didelė prabanga. Bijome pasilikti su savimi, nes nenorime susidurti su savo vidumi. Mes atpratome nuo vienatvės, nors kartais likti su savimi - normalu ir net būtina.
Jeigu nei pats sau, nei aplinkiniai negali padėti sudėtingu gyvenimo periodu, viena iš galimybių išeiti iš uždaro rato yra kreiptis į psichologą. Bet kuri krizė padaro žmogų jautresnį, labiau sugebantį atjausti kitų skausmą, tačiau ji turi ir pavojaus potencialą, todėl reikalinga išmintinga pagalba iš šalies.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą