Braškių daigų sodinimo ypatumai
Braškių daigų sodinimo ypatumai

 Nors braškė laikoma nereikliu augalu, tačiau kad turėtume šių gardžių ir naudingų uogų gausų derlių, vis dėlto reikia žinoti keletą pagrindinių sodinimo ir priežiūros ypatumų.

* Braškės sodinamos pavasarį (balandžio mėn., iki gegužės pradžios), vasarą ir rudenį, iki rugsėjo vidurio. Vėliau pasodinti augalai gali nespėti įsišaknyti.

* Tinkamiausia dirva, kurioje augo burokėliai, ropės, morkos, ridikėliai, ridikai, salotos.

* Geriausiai braškės dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje, rūgščioje arba artimoje neutraliai reakcijai dirvoje (pH nuo 5 iki 6,5). Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Labai rūgšti dirva kalkinama ne vėliau kaip prieš metus iki braškių sodinimo. Augalų netinka sodinti lauko įdubose, kur telkšo vanduo.

* Nors braškėms nekenkia nedidelis pavėsis, bet geriau jos auga ir dera atviroje, saulėtoje vietoje. Nesodinkite po dideliais vaismedžiais bei šiaurinėje pastato pusėje.

* Braškėms skirtą dirvą sukaskite, išrinkite piktžolių šaknis, ypač daugiamečių. Prieš sodinimą patręškite bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, turinčiais mažą azoto, didesnį fosforo ir kalio kiekį.

* Daigus braškynui įveisti pirkite tik iš sveikų, pirmosios reprodukcijos daigais įveistų braškynų. Daigas turi turėti sveiką šerdelę bei geras 5-7 cm ilgio šaknis, ne mažiau kaip 3 gerai išsivysčiusius lapus (pavasarį gali būti su mažais atželiančiais lapeliais).

* Daigus geriausia sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei dienos karštos, saulėtos - vakare. Svarbu, kad daigų šaknys nuo iškasimo iki pasodinimo būtų drėgnos, neišdžiūtų. Apvytusius daigus prieš sodindami pusdieniui pamerkite į vandenį, kad atsigautų.

* Prieš daigų sodinimą arba tuoj pasodinus vagutes palaistykite, ir kad drėgmė neišgaruotų ir geriau prigytų, patartina pamulčiuoti durpėmis.

* Sodinimo duobutė turi būti tokio gylio, kokio ilgio yra augalo šaknys. Šaknų negalima užlenkti, jos turi laisvai tilpti maždaug 20 cm gylio duobutėje.

* Daigo šaknis patrumpinkite, jos turėtų būti ne ilgesnės kaip 15 cm. Nukirpkite visas pažeistas šakneles. Į duobutę įberkite komposto, iš kurio suformuokite kauburėlį.

* Ant kauburėlio "pasodinkite" braškės daigą, į visas puses išskleisdami šakneles, ir apipilkite žemėmis iki viršutinio pumpuro (šerdelės). Nesodinkite giliai. Svarbu, kad po smarkaus lietaus ar gausiai palaisčius šerdelė nebūtų užpilta žemėmis, nes daigas skursta. Taip atsitikus, šerdeles būtina tuoj pat atkasti. Tačiau taip pat svarbu, kad dirvai susigulėjus neišlįstų daigų šaknys.

* Tarpai tarp braškių kerų turi būti apie 40-50 cm, o atstumas tarp eilių - ne mažesnis kaip 70 cm.

* Pasodinę braškes, pasirūpinkite, kad neželtų pikdžolės, nes nuo jų braškės užsikrečia kekeriniu puviniu, kadangi augdama žolė sulaiko drėgmę. Pikdžoles naikinkite purendami tarpueilius, ravėdami aplink kerelius, mulčiuodami durpėmis ar šiaudais. Anksti pavasarį reikia nugrėbti senus lapus.

* Jei dirva buvo tręšta prieš sodinimą, jaunas braškynas pavasarį papildomai tręšiamas nedaug kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (2 kg/1 arui).

* Pakankamas maistingų medžiagų, ypač azoto, kiekis skatina kerelius augti ir vystytis. Derantį braškyną, jei reikia, azoto trąšomis (30-40 kg/ha) patartina tręšti nuėmus derlių, tačiau nereiktų persistengti, kad per daug nesuvešėtų lapai ir nesumažėtų uogų derlius.

* Lapai po derliaus nuėmimo pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo, ne žemiau 5 cm virš ragelių. Iš braškyno kartu su lapais pašalinama daug ligų sukėlėjų, kenkėjų, piktžolių.

* Nupjovus lapus, purenami tarpueiliai ir purškiami herbicidai (2-3 l/ha betanalu progresu AM, vėliau - 0,5 kg/ha lontrelu). Jei iki rugpjūčio mėnesio lapai dar nenupjauti, juos geriau palikti, nes sumažės uogų derlius, kereliai bus jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

Patarimas. Neauginkite šalia braškių žemuogių, kadangi braškės apsidulkina jų žiedadulkėmis ir uogos susmulkėja.

Motininis braškių keras išleidžia 30-60 cm ilgio ūsus su daigeliais. Kad išaugintumėte jauną augalą (paruoštumėte braškės daigą), reikia jį atskirti nuo motininio augalo: pasirinktą stiprų ūsą reikia prispausti prie žemės, o skrotelę apkasti plonu dirvožemio sluoksniu. Po 4-6 savaičių skrotelė išleis šaknis, tada bus galima nukirpti ūsą, jungusį jį su motininiu keru.

Dirvoje, kur auga braškės prisiveisia parazitų ir grybų. Didžiausią pavojų kelia įvairūs nematoidai, todėl kaimynystėje rekomenduojama pasodinti juos atbaidančius augalus - serenčius, gludus, rudbekijas, gailiardijas.

Braškių ūsus nukirpkite, raudami galite pažeisti šaknis.

Braškynų žiemai negalima dengti nei šienu, nei šiaudais, nes šios medžiagos privilioja peles.

* Kad šviežių uogų būtų kuo ilgiau, patariama pasirinkti kelias anksti ir kelias vėliau derančias veisles. Ankstyvosios - 'Hone one', 'Elkat', 'Kama', 'Saulene', 'Honeoye'; vidutinio ankstyvumo - 'Kent', 'Venta', 'Dukat', 'Aura', 'Festivalnaja', 'Jaunė'; vėlyvosios - 'Nida', 'Dangė', 'Holiday', 'Senga Sengana', 'Pandora'.

* Mėgėjai, norintys turėti uogų nuo pavasario iki sniego, turėtų auginti remontantines braškes. Dideles gražias uogas sunokina 'Sella ir 'Moyr'.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder