Liga gąsdina, nes verčia galvoti apie galimas komplikacijas, be to, mes ne visada suprantame, kaip padėti vaikui, kuris ožiuojasi, nevalgo, liūdi...
Žinoma, viena pagrindinių tėvų užduočių yra auginti vaiką sveiką, ir kai jis neserga, mama su tėčiu didžiuojasi savimi. O štai kai vaikas dažnai persišaldo, vis skundžiasi pilvo skausmais, o jo mėlynėms ir nubrozdinimams apskritai nėra pertraukos... nusvyra rankos.
Vaikų psichologai dažnai tėvams pataria:
1. Nekelkite vaikui per sunkių reikalavimų, nes jam susirgus juos neišvengiamai sumažinsite (teiksite jam paramą, užuojautą ir pan.), ir tuomet vaikas supras, kokiu būdu reikia "kovoti" su jumis (nuolat negaluos).
2. Mokykite vaiką sveikti ir nemokykite jo sirgti. Deja, dažniausiai vaikai įgyja patirtį, kaip sirgti "su malonumu" (mėgautis tėvų rūpesčiu, diktuoti aplinkiniams reikalaujant dėmesio ir pramogų) arba kaip sirgti vienišam ir visų paliktam. Tačiau labiausiai vaikui reikia patirties, kaip sveikti nejaučiant kaltės, stiprėti ir įveikti negalavimą.
3. Nebarkite vaiko už tai, kad jis serga. Jis ir taip jaučiasi kaltas.
4. Jeigu mažylis "neišlenda" iš ligų ir gydytojai neranda jų priežasties, atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta aplink vaiką. Galbūt jums verta pasikonsultuoti su šeimos psichoterapeutu.
Rašyti komentarą