– Daugelis pašiepia žmones, kurie, atostogaudami kitoje šalyje, fotografuoja viską iš eilės. Kaip vertinate tokį fotografavimo būdą?
– Kiekvienas pasirenka savitą atsipalaidavimo būdą. Visgi manau, kad fotografuoti viską iš eilės nėra geras būdas pažinti šalį, jos žmones ir kultūrą. Taip nespėjama pasimėgauti vaizdu. Galbūt žmonės turi baimę kažko nepamatyti, nepatirti, todėl fiksuoja viską.
Galvojama, kad, turint nuotrauką, bus galima bet kada pasižiūrėti ir tarsi grįžti į tą vietą. Tai klaidinga. Žinoma, šalyje, kurioje dar nebūta, viskas įdomu, norisi tai ištyrinėti. Sakyčiau, kad reikėtų šiek tiek atsipalaiduoti. Man, kaip fotografui, atostogų metu nekyla noro fotografuoti, nes ir taip darau tai kasdien. Stengiuosi užfiksuoti tik man pačiam įdomesnius momentus, gal nuotaiką. Kiekviena šalis turi kažką išskirtinio, galima tai pabandyti pagauti ir išsaugoti.
– Sakote, kad reikia fiksuoti ne objektus, o nuotaiką?
– Kalbant apie turistinius objektus, aš jų beveik niekada nefotografuoju. Tokių vaizdų internete pilna, galima pasižiūrėti. Man įdomiau pabūti tame objekte, eiti į jį. Pavyzdžiui, užfiksuoti prekeivius mečetėje yra įdomiau nei užfiksuoti pačią mečetę.
Pastatas taip pat įdomu, bet dažniausiai nėra laiko jį nufotografuoti taip, kad atrodytų nuostabiai. Mano manymu, daug logiškiau fiksuoti žmones ir tai, ką jie daro tame objekte. Įdomu fotografuoti ir pačius turistus, nutinka įvairių situacijų.
– Daugeliui žmonių atostogos yra proga panaudoti profesionalesnį fotoaparatą, nes paprastai fotografuojama su telefonais. Ką patartumėte, kad pavyktų gerai užfiksuoti kadrą?
– Geriausia fotografuoti kritiniu paros metu – prieš saulei leidžiantis arba ką tik jai pakilus. Tai gražiausiais apšvietimas. Tačiau gerai nuotraukai neužtenka gražaus apšvietimo. Jei joje nieko daugiau nėra, gera ji nebus.
Puiki savaime nuotrauka gali būti tada, kai suderinta viskas – ir nuotaika, ir kompozicija, ir apšvietimas. Fotografuoti vakare paprasčiau, nes niekas atostogų metu nenori anksti keltis.
– Tačiau atsikėlus anksti ryte galima užfiksuoti miestelį ar kaimelį dar be turistų.
– Taip, kai vietovė dar tik bunda, žmonės pradeda savo darbus, visi turistai dar miega. Aš pats nemėgstu anksti keltis, bet kartais tenka. Anksti ryte kitaip atrodo ir Vilnius. Miestas atsiskleidžia kitaip, nei fotografuojant vidury dienos, žmonėms vaikštant tuntais.
– Turite nuotrauką, į kurią vis norite pasižiūrėti ar ją parodyti kitiems?
– Sunku išrinkti vieną. Kiekviena nuotrauka, kuri pasakoja istoriją, įdomi tiek tau, tiek kitiems. Vis norisi grįžti prie nuotraukų, kuriose – ne tik vaizdas, bet ir kažkas už kadro. Tai, ką galima papasakoti. O jei istoriją iš karto galima papasakoti vienu kadru, tai fantastiška.
– Nuostata, kad po atostogų reikia turėti daugybę nuotraukų, klaidinga?
– Nesakau, kad nereikia fotografuoti. Jei norite, fotografuokite, tik vėliau laukia sudėtinga nuotraukų atranka. Pirmiausia, turi būti vidinė atranka – nereikia visų vaizdų iš eilės. Taip tik apsunkinamas gyvenimas. Tačiau jei yra noras, galima fotografuoti.
– Daugelis, nuvykę į kitas šalis, nori fotografuoti tenykščius žmones, nes tai įdomiausia. Tačiau ne visada drąsu tai daryti. Ar turite kokių patarimų?
– Aš esu reportažų fotografas, stengiuosi būti nematomas. Fotografuoju ir stengiuosi, kad žmonės manęs nematytų. Noriu užfiksuoti, kaip jie natūraliai elgiasi. Žinoma, jei noriu padaryti portretą, per atstumą tai atlikti sudėtinga. Tada galima prieiti, pasikalbėti. Jei žmogus nenorės, nenorės, tai ne pasaulio pabaiga.
– Tai gali būti ir proga susipažinti.
– Taip, su vietiniais įdomu pasikalbėti, jie gali papasakoti daugiau, nei turistinė knyga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą