Kaip lietuviai gaudo nelietuviškus ešerius

Kaip lietuviai gaudo nelietuviškus ešerius

Šitas rašinėlis bus baigtas dar iki įsisiautėjant uraganui, kurį neklystantysis Naglis išpranašavo visai Lietuvai, o pirmiausia, kaip visada, vakarinei jos daliai, t. y. mums su jumis. Arba jums su mumis... kaip jums patogiau.

Įvertinant dvi dienas prieš tai lijusį lietų ir būsimą lietų, kuris dar varvės ant marių ledo mažiausiai dvi dienas iki savaitgalio, ir pridėjus pliusą, padedantį lietui graužti ledą, - graži poledinės žūklės perspektyva iki kovo pabaigos pamažu tirpsta. Bent jau čia, srovėje ties Klaipėda, jau šį savaitgalį ledas gali pradėti krėsti negražius pokštus. Žinoma, Ventėje ir Nidoje realaus pavojaus dar neturėtų kilti, bet kol kas niekas nežino, kokio stiprumo bus tas ketvirtadienio pūstelėjimas. Prognozuota, kad ketvirtadienio paryčiais ties Klaipėda gūsiais vėjo greitis gali siekti iki 30 m/s. Kada šitas rašinėlis gulės jums prieš akis - tai bus praėję, bet primygtinai siūlau šiandien arba rytoj išeinant žvejoti būtinai su savimi pasiimti sveiką protą. Pravers.

Įžanga į lietuvių ešerių žvejybos užsienyje ypatumų aprašymą

Didžiausia žvejybos parduotuvių apyvartos dalis iki šiol yra visokia bižuterija, skirta stintų žvejybai, todėl aišku, kad didžioji lietuviškų žvejų dalis vis dar gaudo puikiai kimbančias stintas. Jų daug. Jų tiek daug, kad apatinėje (pagal žemėlapį, jeigu jį laikysite ne aukštyn kojomis) Kuršių marių dalyje, teritorijoje, kurioje kadaise gyveno ir galbūt žvejojo prūsai, dabartiniai gyventojai labai džiaugiasi priplūdusiomis stintomis. Ten, kur nuo senų laikų lietuviai gaudė ešerius, t. y. 10-20 kilometrų nuo ES sienos, vietiniai masiškai gaudo stintas ir džiaugiasi. Tokia šventė, pasak jų, ne kasmet būna. Ir už tai reikia išgerti. Tuo nelabai patenkinti atvažiuojantys ešerių žvejoti ir dažnai jų nerandantys lietuviai. Teoriškai ten ešerių yra, praktiškai - jų mažai ir gana smulkūs. Pasak reguliariai ešeriauti už sienos važiuojančių tautiečių, ešeriai pasitraukė toliau. Dabar, ko gero, rimčiausios ešerių žūklavietės yra beveik kitame Kuršių marių gale, pagal žemėlapį - apačioje, pačiose platumose. Ten sugaunama gana neblogai, kai kada net labai gerai, o mokantys gaudyti prisigaudo absoliučiai nelegaliai. O legaliai ten pas juos yra atrodo tie patys 5 kg... t. y. 10 vidutinių ešerių arba 5 normalūs, arba 3 dideli. Parodykit man tikrą lietuvį žveją iš Marijampolės arba Pazapsių, kuris važiuos tokią tolybę, išmes tokius baisius pinigus žūklės gidui ir automobilio kurui dėl 3 ešerių... Taigi. Štai ir prisikasiau iki temos, kuri man, į žvejybą žiūrinčiam kaip į poilsį (kad ir koks sunkus jis kartais būtų) amžinai neduoda ramybės.

Tas lietuviškas plėšrumas

Reikalas yra labai paprastas ir aiškus. Tautiečiai, lydimi žūklės gidų, kurie per metų metus "primušė" vietas, kur laikosi ešeriai, ir "atmušė" rankas juos žvejodami, už nedidelį atlygį dalinasi žiniomis su norinčiaisiais, važiuoja už netolimos sienos gaudyti ešerių. Paprastai pagauna. Net ir pirmą sykį nuvažiavę pagauna, nes gidai stengiasi pateisinti investuotas į juos nedideles lėšas ir atidirba sąžiningai. Kartu, žinoma, ir pažvejoja. Absoliučiai galiu suprasti žvejį iš kur nors toli Rytų Lietuvoje (jeigu Lietuvoje apskritai galima taikyti tokią sąvoką - "toli"...) pasimetusio miestelio, kuris per dieną pritraukia maišą ešerių nuo pusės iki kilogramo ar didesnių, kaip jam sunku viso to neparsitempti namo. Visų 60-70 kilogramų. Žmogus jaučiasi visą gyvenimą iki tos žvejybos pragyvenęs apgaudinėjamas, nes jam aiškino, kad ešeriai - tokios žuvys, kurių į indelį nuo majonezo telpa 12 vienetų. Jeigu jie dideli. Suprantamas noras parsivežti viską, absoliučiai viską, kas pasimovė ant kabliuko, išversti vonioje arba dar geriau - kieme, kad matytų pavydūs kaimynai, ir voliotis, voliotis toje krūvoje iki apsivėmimo, kad visi matytų ir bijotų... va koks žvejys tas Ambraziejus ar Anupras... vardas nesvarbu. Svarbu pasididžiavimas, "honoras".

Nukrypdamas nuo temos negaliu neįterpti mažo paaiškinimo. Tokias pozas, kaip ir lietuvių labai mėgstamus didelius prabangius automobilius, labai išmanius, kartais per išmanius mums mobiliuosius telefonus, kuklios ir išmintingos lietuvės moterys (jų dar šiek tiek liko) vadina "prailgintuvais"... Moteriška išmintis byloja: "Ko nedavė gamta, bandome prasiilginti už pinigus." Tik, kiek žinau, tai dažniausiai neveikia. Tiek to, su ešeriais už sienos tai nelabai turi ką bendra.


Taigi... prisigaudo tautietis ešerių, pūkšdamas parvelka tuos keliasdešimt kg iki automobilio ir čia susiduria su realia ir beveik neišvengiama grėsme jo laimei - būsimu važiavimu per sieną, kur žvejų automobiliai tikrinami beveik be išimčių. Turiu galvoje ne mūsų daugiatautės ir draugingos "ES respublikų sąjungos amžiams" sieną, o anos valstybės sieną, kurią saugo vis dar automatais ginkluoti pasieniečiai. Kaip anais tamsiais laikais. Legaliai per sieną iš buvusios Rytų Prūsijos galima vežtis, atrodo, 5 kg, t. y. kiek galima sugauti vienos žvejybos metu, nesu visiškai tikras, bet tai ir ne taip svarbu, nes niekas nesikabinėja prie žvejų, jei jie vežasi dukart daugiau, apie 10-12 kg. Į tai žiūrima pro pirštus. Bet mūsų herojus nemoka paleisti sugauto ešerio atgal į eketę, mūsų herojus bandys vežti tiek, kiek sugavo - visus 60 kg. "O gal prasprūsiu, o gal susitarsiu?.."

Paprastai susitarti neišeina. Už aiškų laimikio perviršį pareigūnai baudų lyg ir neskiria, žuvų nekonfiskuoja, bet tiesiog nepraleidžia pro sieną, kol žuvų svoris netaps bent jau šiek tiek artimas leidžiamam. Variantai: dalis tautiečių, pavažiavę toliau nuo pasienio ruožo, traukia peilius ir "žuvienos" svorį mažina nusipjaustę išpjovas, kitą dalį palikdami vietiniams žvėriukams. Kiti perviršį tiesiog išmeta miške, pakelėje... Nors daugelis žūklės gidų būna įspėti, kad didelio perviršio per sieną persivežti neišeis.

Vietoje moralo

Paprastai didžiajai daliai tautiškų žvejų didžiojo laimikio per sieną pervežti nepavyksta. Vienu ar kitu prieš tai minėtu būdu tenka jo atsikratyti. Pasidalinti su kukliau pagavusiais draugais paprastai nepavyksta, nes kai sekasi - sekasi dažniausiai visiems ir visi žuvies turi daugiau nei pakankamai. Kas paneigs, kad didelė dalis laimikio išmetama pamiškėse? Šimtai kilogramų. Gal ir daugiau. Pasak žūklės gidų, savaitgaliais ešeriauti per sieną pervažiuoja tikrai ne mažiau kaip 100 lietuvių. Dažnai ir daugiau. Kiek išmetama jau ikrus baigiančių subrandinti ešerių? Puikių, didelių ešerių, iš kurių išsiristų milijonai palikuonių ir toliau sėkmingai džiugintų žvejus. Po kelerių metų, gal po keliolikos. Nesudėtinga apskaičiuoti. Tūlas mestelės: "Ne mūsų žuvys... negaila." O kas jas gaudo, ne mes? Reguliariai ten žvejojantys žvejai jau dabar kalba, kad įprastose žūklavietėse netoli sienos, t. y. Morskoje ir Rybačyje, ešerių vidutinis svoris yra labai sumažėjęs. Ir sumažėję jų apskritai. Ar nesulauks ešeriai Baltijos menkių likimo?

Kažkada 3 kilogramų menkė nebuvo joks įvykis, o trofėjinėmis buvo laikomos 10-12 kg menkės. Kur jos dabar? Dabar visi džiaugiasi prisilupę pusės kilogramo distrofikių. Svarbu, kad daug. Tik tokia paguoda, kad išdaužytas menkių genofondas - ne žvejų mėgėjų nuopelnas. Su ešeriais gali būti tas pats. Ir mes prie to aktyviai prisidėsim. Ir tada žvejys iš Pazapsių tikrai nesijaus apgautas, kai jam pasakys, kad didelių ešerių į stiklainį telpa 12, o vidutinių - 20...

Dar labai noriu pasakyti, kad pagal minimalaus darbo užmokesčio mažumą Lietuva užima 3 vietą aplenkdama tik Rumuniją ir Bulgariją. Už tokius atlyginimus "prailgintuvų" neprisipirksi. O pasiilginti tai norisi... Jeigu daugiau nėra kuo pamojuoti prieš nosį kaimynui, kaimynei. Čia taip... tarp kitko. Kad būtų ką apkaltinti dėl besaikės žvejybos. Aišku, kad kalta Vyriausybė, ypač jos viršiausias... Neminėsiu pavardės, ji per dažnai minima. Nemuno deltos regioninio parko vyr. ekologas, puikus, gamtai pasišventęs žmogus nešioja tą pačią pavardę. Ir jos stengiasi neafišuoti... Prie ko privedė valstybę... siaubas.

Teorinės žiemos perspektyvos

Kad iki savaitės galo kamuos beveik pavasarinis pliusas ir lietus su vėjais - aišku. Tačiau yra šiokių tokių, kol kas teorinių, perspektyvų, kad nuo sekmadienio vakaro į pajūrį gali grįžti šiokia tokia žiema. Jeigu ledas atlaikys vėjus ir lietų, kitą savaitę, bent jau jos pradžioje, žadamas šioks toks atšalimas. Nuo 0 iki -5 laipsnių. Taigi dar vilčių yra. Tik štai kelių būklė baigia nužudyti. Kelininkų vis dar nėra Lietuvoje? Negrįžo iš Europos? Vadinasi, grįš gegužę ir vienu reisu nuvalys visą sniegą. Per vieną naktį.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder