Kopūsto galva - puokštėje

* Sėti ir auginti daigus galima nuo gegužės pradžios, o atvirame grunte - birželio mėn. Nebus vėlai sėti net liepos pradžioje - užaugs gražūs augalai. Sudygsta po 7-10 dienų.

* Daigus nuolat laistykite, tręškite kompleksinėmis trąšomis, jei reikia - retinkite. Į lauką ar nuolatinę vietą sodinkite 4-5 savaičių, kai išleis 4-6 lapelius.

* Labiausiai tiks atvira, nepavėsinga, derlinga, nerūgšti (kalkinta) dirva. Pageidautina, kad joje 3-4 metus nebūtų augę kopūstai.

* Žemaūgės veislės sodinamos 30-40 atstumu viena nuo kitos, o aukštaūgės - 60-70 cm. Jei bus susodinti per tankiai, išaugs ilgakočiai, išstypę kopūstai.

* Dažniausiai sodinami nedidelėmis grupėmis po 3-5 arba eilutėmis pagal daržo kraštą. Didesnės grupės sodinamos klombose, prie didelių augalų grupių.

* Priežiūros darbai niekuo nesiskiria nuo kitų kopūstinių daržovių. Kaip ir gūžinius kopūstus tręšti reikia bent 3 kartus per vasarą. Tinka mažai azoto turinčios kompleksinės trąšos, skiestos srutos, raugintas mėšlas. Jei trūksta trąšų, lapai būna balkšvūs, anksti nukrenta.

* Vėsios rudens naktys ir lengvos pirmosios šalnos šiems kopūstams nekenkia. Vasaros pabaigoje ima ryškėti dekoratyviųjų kopūstų lapų spalvos, tačiau visu grožiu jie suspindi tik po pirmųjų šalnų. Jei orai nelabai šalti ir pastovūs, lauke išsilaiko iki Naujųjų metų, tačiau didelės šalnos ir atlydžiai augalą sunaikins.

* Galima auginti ir didesniuose vazonuose arba kibirėliuose - papuoš balkoną ar terasą. Galima augalus persodinti į vazonus, tik stenkitės kopūstą iškasti su kuo didesniu žemės gniužulu, kad nenukentėtų šaknys. Per žiemą kopūstus laikykite rūsyje ar kitoje vietoje, kur tamsu ir vėsu.

* Kaip ir kitų kopūstų, taip ir dekoratyviųjų lapus mėgsta kopūstinio baltuko ir pelėdgalvio vikšrai, skylutes išgraužia spragės. Mažiausiai kenksmingas žmogui, bet tinkamas šiems vabzdžiams naikinti - decis. Tik pastebėjus kenkėjus, juo purkškite augalus.

Ar žydi papartis?

Į redakciją kreipęsis ponas Petras tikino, kad jo sode pražydo papartis. Tačiau botanikai jį nuvylė - paparčiai nežydi.

"Esu agronomas, tačiau tokio dalyko nebuvau matęs. Klausinėjau ir kaimynų, jie sakė taip pat nieko panašaus nematę", - sakė ponas Petras.

Pasak jo, dar pernai iš lauke augančio paparčio krūmelio išaugo dvi susisukusios ataugos, ne tokios kaip kiti lapai. Visi lapai rudenį nupuvo, o šios atžalos liko per žiemą. Parudavusios ataugos, pridengtos naujai išaugusių žalių lapų, yra ir dabar.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo mokslinė darbuotoja Rita Nekrošienė sakė, jog paparčiai nežydi. "Tai - ne žiediniai augalai. Jie dauginasi sporomis, o ne žiedais. Paparčiai negali žydėti", - sakė ji. Anot jos, Joninių tradicija ieškoti paparčio žiedo klaidina žmones ir verčia juos ieškoti mistikos.

Tad pono Petro papartis nepražydo - tai tik susisukę lapai. Pasak botanikės, kartais jauni paparčio lapai būna labai susiraitę.

Sodų priežiūra po žydėjimo

Kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų jiems peržydėjus pataria Klaipėdos regioninis augalų apsaugos ir karantino punktas.

* Uogakrūmiai nuo kenkėjų purškiami vienu iš šių insekticidų: acteku (0,2 l/ha; naikina amarus), deciu (0,3 l/ha), *fastaku (0,4/ha, 4 ml/10 l vandens), *karate (0,3-0,4 l/ha; serbentai tik dauginimui - 2 ml/10 l v.), pridedant nuo ligų vieną iš registruotų fungicidų: *topazą (0,3-0,4 l/ha, 5,0 ml/10 l v. arba 0,05 proc. tirpalas), *efektorių 0, 5-1,0 kg/ha (5-10 g/10 l v.) arba kanditą (0,2 kg/ha).

* Vyšnias, slyvas, trešnes rekomenduojama purkšti: ciperkilu (0.3 l/ha), deciu (0,5 l/ha), *fastaku (0,4 l/ha, 4 ml/10 l vandens). Apsaugai nuo kokomikozės, šratligės, rūdžių, moniliozės ir kitų ligų galima pridėti: topazą (0,5 l/ha, 5,0 ml/10 l v. arba 0,05 proc. tirpalas), eupareną (2, 5 kg/ha), *efektorių (0,5-1,0 kg/ha, 5-10 g/10 l v.).

*Jeigu sėklavaisiai (obelys, kriaušės) nebuvo purkštos žaliojo kūgio tarpsnyje nuo lapsukių, obuolinių pjūklelių, amarų, obelinių voratinklių ir šermukšninių kandžių, žalą galima sumažinti po žydėjimo nupurškus insekticidais. Pasirinkite vieną iš šių: acteką (0,2-0,4 l/ha) nuo amarų, *aktarą (0,2 kg/ha, 20 g/10 arų, 0,02 proc. tirpalas), buldoką (0,2-0,3 l/ha), kalypso (0,1-0,2 l/ha), *decį (0,5-1,0 l/ha, 4 ml/10 l vandens), dimiliną (0,4-0,8 kg/ha), *fastaką (0,4 l/ha, 4 ml/10 l v.), mospilaną (0,125-0,25 kg/ha).

Sėklavaisiams pavojingiausia liga yra obelų ir kriaušių rauplės, todėl vienas iš svarbesnių purškimų nuo šios ir kitų ligų yra po žydėjimo. Rekomenduojama nupurkšti: ataku NT (3,0 kg/ha), *efektoriumi (0,5-1,0 kg/ha, 5-10 g/10 l v.), euporenu (2,0-2,5 kg/ha), *choru (0,2 kg/ha, 2 g/10 l v.), kanditu (0,2 kg/ha), ditanu NT (3,0 kg/ha), impaktu (0,2 l/ha), penkocebu (3,0 kg/ha), *skoru (0,15-0,2 l/ha, 2,0 ml/10 l v.), zato (0,1-0,15 kg/ha).

*augalų apsaugos produktus galima naudoti visiems be apribojimų.