... nebent žmona neleidžia gerti namuose. Tada visai kitas reikalas, tada būtinai į žvejybą. Kaip kiekvieną sekmadienį sako mano kolega Paulius Korsakas, nei žvyno jums, nei... Pridėsiu: "Ir kad kita diena jums išauštų lengvesnė nei tikėjotės."
Įžanga pabaigai
Neįmanoma į tris laikraščio puslapius sudėti viso karpininkų folkloro. Kaip būtų neįmanoma ir surašyti legendų apie kurią nors kitą žvejybos rūšį. Todėl kai kurios vietos gali atrodyti nepabaigtos. Tiesos ir padavimų išsamiau galima rasti žvejams skirtuose žurnaluose, kurių turime bent keturis ar penkis. Per 15 metų apie karpių žvejybą ten šiek tiek parašyta. Daugiau legendų nei realių dalykų. Atsisijoti teks patiems. Už savo pinigus, gaištant savo laiką ir gadinant savo nervus.
Masalai ir jaukai
Apie didžiųjų karpių ėdrumą pasakojamos legendos. Jose tiesos yra. Ir nieko čia nuostabaus, jei greitai auganti 15-20 kilogramų žuvis suėda daug. Tiksliau būtų parašyti, kad tada, kada ji nori ėsti, daugiau beveik nieko ir neveikia...
Karpis neturi skrandžio, kaip ir karšis, todėl maisto medžiagų pasisavinimas vyksta maistui keliaujant į kitą žuvies galą. Kaip fabriko konvejeryje. Niekada nesustoja. Todėl šios žuvys turi susiurbti galybę maisto, kad palaikytų formą ir pasigamintų šiokių tokių atsargų tam laikui, kai joms dings apetitas. O būna, kad jis dingsta ilgam. Paprastai tada, kada atvažiuoji žvejoti. Ir tos didelės jauko krūvos, skirtos prilaikyti karpiams žvejybos vietoje, - nieko nuostabaus.
Galima labai paprastai palyginti proporcijas. Gaudydami kuojas kur nors upėje per kelias žvejybos valandas į vandenį sumetate turbūt ne mažiau kaip porą kilogramų jauko, skaičiuojant sausą svorį. Dažnai dar ir daugiau. Jaukindami karpius sumesite 20 kilogramų. Palyginkite vidutinės 200-300 gramų kuojos ir 10-20 kilogramų karpio proporcijas... kuojoms sumetate daugiau. Be to, paprastai karpiams skirtą jauką pirma apipuola įvairi smulkmė ir surankioja viską, kas telpa į burną. Todėl karpiams skirtas jaukas dažniausiai būna stambesnės frakcijos ir su daug stambiai maltų priedų. Bet tuos priedus taip pat sėkmingai surankioja šiuo atveju visiškai jums nereikalingi karšiokai, 1-2 kilogramų parazitai, kurie šioje žvejyboje jums visiškai neįdomūs.
Šiaip stengdavausi minimaliai naudoti birų jauką gaudydamas didžiuosius karpius. Jeigu aišku, kur jie maitinasi, ir aišku, kad anksčiau ar vėliau į tą vietą atplauks - tada kartkartėmis įmesdavau keletą konteinerių intensyvesniam kvapui palaikyti.
Kadangi ranka tiek nenumes net Alekna, tekdavo dirbti su specialiomis jaukinimo "raketomis", arba konteineriais, tokiomis be galo didelėmis šėryklomis. Tai iš tikrųjų darbas, nes po 10-15 užmetimų tam tikslui skirtu gremėzdišku šakaliu atsikabindavo rankos. Paprasčiau viską nugabenti valtele, bet tempkis tu tą valtį, pūsk ir t. t.
Kukuliai
Pagrindas jaukinant didžiuosius karpius - baltyminiai kukuliai. Kuo gaudai, tuo ir jaukink. Ir ne kokiomis ten ožkų spiromis, nes jas surankios tie patys karšiukai ir nedideli karpiukai, o kiek mažesniais kukuliais negu naudoji gaudydamas.
Paprastai kaip masalą kabindavau 20 mm kukulį, jaukindavau 16 mm, primaišydamas ir 20 mm. Po 2-3 kilogramus per žvejybą. Tikras karpininkas, iš tų, kurie kuria legendas, pasakys, kad tai per mažai. Normalaus proto žvejys, žinantis, kiek kainuoja baltyminių kukulių kilogramas, pasakys, kad aš neturiu kur dėti pinigų. Turiu. Bet žvejyba svarbiau. Ir abu jie bus savaip teisūs.
Du kilogramai kukulių esant įsisiautėjusiam karpių apetitui, nuo dugno išnyksta per porą valandų, jei karpių būrys kiek didesnis nei 3-5 žuvys. Paprastai didieji didelėm bandom neplaukioja. Be to, dalis iš jų yra per daug įtarūs ir nepažįstamo maisto neliečia. Jeigu leistumėte sau mėnesį jaukinti kokio nors telkinio karpius baltyminiais kukuliais maždaug kas antrą dieną ir per tą mėnesį nebandytumėte jų žvejoti, tai, manau, po to rezultatai būtų įspūdingi. Bet taip nebūna. Nėra tokios balos Lietuvoje, kad prie jos per mėnesį nepasirodytų tipelis su meškere.
Nepakeliamos finansinės naštos, susijusios su baltyminių kukulių poreikiu, palengvinimas yra darytis kukulius pačiam. Tai irgi pereita. Jeigu tai darysi sąžiningai - visokių brangių sudėtinių dalelių reikia tiek, kad geriau kukulių nusipirk - bus pigiau. Arba reikia gaminti bent 20 kilogramų. Tam sugaišite mažiausiai tris vakarus ir okupuosite visus maisto gaminimo plotus ir prietaisus. Šeima liks alkana tris dienas iš eilės. Pagalvokit. Uošvė ir taip jūsų nemyli, o čia dar tokia intervencija...
Anksčiau būdavo sudėtinga išlaikyti savos gamybos kukulius, nebuvo tam skirtų konservantų. Tekdavo iš šaldiklio išmesti dalį mėsos ir visokių ten šaldytų daržovių, kad būtų kur laikyti 20 kilogramų natūralių kukulių. Paskui atsirado konservantai, kurie šiuos reikalus sutvarkė. Naminiai kukuliai, kaip ir pagaminti kokiam nors Lenkijos fabrike, išstovi metus ir ilgiau. Tik reikia hermetiškai uždaryti, kad neišdžiūtų.
(Beje... nepirkite pigių lenkiškų kukulių, nepirkite pigių priedų ir kvapo stipriklių (dip'ų). Išmesti pinigai. Net mano prarūkyta nosis užuodžia, kad čia kažkas ne taip. Kvapas nenatūralus ir kažkoks keistas. Karpiai su savo išpuoselėta uosle iš karto pajaus apgaulę. Išbandytas variantas. Lygiagrečiai su rimtų gamintojų produkcija. Rezultatas - visiškas nulis. Su gražiai apvalia skylute viduje.)
Kukurūzai
Geras jaukas karpiams - šutinti kukurūzai. Ne tie saldūs iš skardinių, kuriuos apžioja kiekviena paleistuvė kuoja ar valkata plakis. Juos karpiai irgi mėgsta, bet paprastai nespėja iki jų prasibrauti. Stambūs, gyvulių pašarui skirti kukurūzai, kuriuos pardavinėja pašarus gaminančios įmonės. Klaipėdoje tokia parduotuvėlė yra Liepų gatvėje. Teisingai šutinti kukurūzai tinka ir jaukinti, ir kabinti ant plauko. Jie stambūs, ir bet kurios šiukšlės žabtai per siauri, kad tokį apžiotų. Tik irgi galioja ta pati taisyklė: jaukinti reikia bent kelias dienas, kad karpiai priprastų prie tokio būtent toje vietoje esančio maisto.
Legendos ir padavimai
Žaloti ketvirtą laikraščio puslapį karpių tema man nebeleidžia sąžinė, nors tai, kas čia buvo parašyta, yra labai suspausta informacija.
Apie laukinių karpių žvejybą parašyti taip, kad maždaug būtų kiekvienam aišku, ar verta pradėti, ar geriau eiti gerti alaus, reikia mažų mažiausiai neplonos knygos. Keista, kad dar niekas Lietuvoje jos neparašė. Karpininkų Lietuvoje šiandien daugiau nei policininkų. Ir visi turi ką papasakoti. Nueik už krūmo - ir pataikysi ant karpinio stovo.
Reziumė
Taigi... legendos.
Kad didelis laukinis karpis yra sunkiai sugaunama žuvis - legenda. Jų tiesiog kur kas mažiau nei įprastų žuvų, jų įpročiai specifiniai, jų žvejyba brangi. Tai tiesa. Geru laiku pataikius, gerai pažįstant būtent to telkinio karpių įpročius ir gerai tam pasiruošus - rezultatai gali būti itin geri.
Kadaise, labai seniai, taip seniai, kad jau ir man atrodo legenda, Kuršių mariose sterkai kibdavo ant durų rankenų. Ir visiškai nelegaliais kiekiais. Ir ne vidutinis jų svoris būdavo apie 2 kilogramus. Kiek dabar 2 kilogramų sterkų pagaunate per žvejybą? Naudodami pačias naujausias technologijas ir masalus? Žuvies tankumas viename kvadratiniame metre tada, ko gero, lygus tankumui viename kvadratiniame kilometre dabar. Jeigu neturėsime omenyje plakių ir pūgžlių.
Karpiai ne visur pripažįsta baltyminius kukulius - irgi legenda. Tam reikia laiko ir kantrybės. Ar jūs prieš 20 metų valgėte bulvių traškučius? Žinoma, ne. Jų nebuvo. O dabar tai įprastas užkandis. Jeigu dar yra bala, kur karpiai neragavo baltyminių kukulių, ją reikia saugoti kaip nekaltybę ir mėnesį juos pratinti. Paskui išgaudyti, iškepti ir tik po to pradėti girtis kitiems. Tegu važiuoja ir pabando ką nors sugauti.
Gaudyti didelį karpį maistui... Patikėkit, jei nėra ką valgyti ir dėl to reikia žvejoti - tai neteisingas sprendimas. Jau seniai įrodyta, kad žvejyba niekada neatsiperka. Kad ir dėl to paties žuvies tankumo vienam kvadratiniam kilometre. Ir dėl to, kad žvejoti tenka vis toliau nuo namų. Ir dėl to, kad su pigiais šakalėliais jums gėda pasirodyti prieš draugus. Maistui skirti karpiukai plaukioja prekybos centruose. Tikrai pigiau. Principas "Pagavai - paleisk" šiandien aktualus ne tiek žuvims, kiek mums, žvejams. Neduok Dieve po 10 metų apie plakių žvejybą bus kuriamos tokios pat legendos, kaip apie didžiųjų karpių šiandien.
Tiek legendų. Daugiau nebetelpa.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą