Grybai būna aromatingi, skanūs ir nuodingi. Kaip juos rinkti, apdoroti ir paruošti, kad išvengtume apsinuodijimų?
Toksikologai sako, kad grybais apsinuodijama ištisus metus, ne tik per grybavimo sezoną. Iš pradžių žmonės, deja, nuodijasi grybais, kuriuos renka miške, paskui pradeda nuodytis konservuotais grybais. Apsinuodijimas grybais - didelė tragedija, nes paprastai apsinuodija didelės kompanijos, šeimos, jos padariniai būna labai sunkūs. Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje vidutinėse platumose pasirodo pirmieji grybai - briedžiukai ir bobausiai. Jie panašūs į mažus žemių gumulėlius, kuriuos net pastebėti sunku. Šie grybai labai kvapnūs, skanūs, bet kartu nuodingi. Reikia pasakyti, kad toksinų yra visuose grybuose. Daugiau ar mažiau jų yra net mėgstamiausiuose grybuose - baravykuose, raudonviršiuose, lepšiuose ir kt. Briedžiukuose ir bobausiuose esantys nuodai pasižymi tuo, kad ištirpsta grybus verdant. Iš pavasarinių grybų niekada negalima virti sriubų! Prieš gaminant kokį nors patiekalą iš šių grybų, juos reikia pavirti 40 min., paskui nupilti vandenį ir dar kartą pavirti 10 min. Tada juos galima arba pakepti, arba pasigaminti grybų padažą. Taigi įsidėmėkite: iš bobausių ir briedžiukų jokiu būdu negalima virti sriubos!
Renkant grybus reikia būti labai atsargiems. Geras patarimas, kaip išmokti atskirti grybus: po grybavimo visus grybus susidėlioti krūvelėmis pagal rūšis - baravykai, raudonikiai, voveraitės. Jei pasitaikė nuodingas grybas, panašus į gerąjį, gentainių krūvelėje jis iškart išsiskirs, nes miške per „medžioklės“ įkarštį jo galima ir nepastebėti. Net pats tauriausias grybas, baravykas, turi savo nevalgomą antrininką - aitrųjį baravyką. Jo kepurėlės apačia yra ne tokios spalvos, kaip tikrojo baravyko, taigi krūvelėje jis iškart išsiskiria. Tą patį galima pasakyti ir apie visus kitus grybus: išrūšiavus krūvelėmis iškart matyti, kurį grybą reikia išmesti. O svarbiausia grybavimo taisyklė - jei dėl kokio nors grybo abejojate, jį reikia iškart išmesti.
Dar vienas patarimas dėl lakštabudinių grybų - ūmėdžių, voveraičių ir pan. Yra nuodinga šių grybų antrininkė - žalsvoji musmirė. Jos kepurėlė būna purvinai žalsvos spalvos, bet kitaip nei ūmėdės, kotelis yra su žiedu, apačioje yra sustorėjimas su išnara. Todėl visus grybus reikia rinkti su kotais. Nematydami grybo koto, negalėsite atskirti labai nuodingų musmirių (žalsvosios, gelsvosios, baltosios) nuo geros ūmėdės. Tiesą sakant, ūmėdės taip pat yra tik sąlygiškai valgomi grybai, ypač tai pasakytina apie blyškiai violetines, žalsvas ūmėdes. Geriau rinkti rausvas, oranžines, raudonas - jų su niekuo nesupainiosite. Žalsvoji musmirė yra toks nuodingas grybas, kad jei laikėte šį grybą rankose, o nusiplauti rankų nėra galimybės, jokiu būdu nelieskite jomis burnos, lūpų, nosies, akių. Jos nuodai tokie stiprūs, kad per gleivines gali patekti į organizmą ir jį apnuodyti. Jei kas nors iš nežinojimo į krepšį įdėjo žalsvąją musmirę, visus grybus reikia išmesti. Jos nuodai tokie stiprūs, kad net pabuvęs šalia geras grybas tampa nuodingas. Apsinuodijimo žalsvąja musmire požymiai pasireiškia po paros. Atsiranda aštrūs pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, staigiai krenta temperatūra. Tuo metu padėti jau niekuo nebeįmanoma. Žalsvosios musmirės nuodai suardo kepenis ir inkstus. Jei yra galimybė, tokiam žmogui būtina persodinti inkstus, tada galbūt pavyks jį išgelbėti. Bet be operacijos tikimybė, kad žmogaus gyvybė bus išgelbėta, labai maža. Taigi būkite nepaprastai atsargūs, rinkite grybus su kotais. Atskirti žalsvąją musmirę nuo ūmėdės galima tik pagal sustorėjimą kotelio apačioje.
Kartais grybai būna peraugę: atrodo, kad grybas geras, nesukirmijęs ir dar labai didelis, iš vieno grybo galima pasigaminti pietus arba išvirti sriubą. Tokiu grybų rinkti negalima! Peraugę grybai - tai sugedę baltymai. Kitaip nei mėsa ir žuvis, kurios pašvinksta ir labai nemaloniai dvokia, sugedęs grybas išoriškai niekuo nesiskiria nuo gerų. Kad jis sugedęs, galima suprasti iš didumo, minkštumo, jis nėra stangrus. Tokie grybai gali pakenkti. Grybų baltymai yra labai sunkiai virškinami. Jie yra panašūs į baltymus, kurie sudaro vabalų, krabų, krevečių kiautus - chitiną. Šį baltymą reikia labai ilgai virti, kad nebūtų apsunkinta virškinimo sistema. Jei norite grybus pakepti, juos prieš tai reikia gerai išvirti. Grybų negalima valgyti žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto, kasos ligomis. Taip pat nerekomenduojama duoti grybų vaikams iki 7-8 metų. Jų virškinimo sistema yra labai nestabili, dažnai pasitaiko tulžies latakų diskinezija, todėl grybai vaikui gali pakenkti.
Grybai yra laikomi nekaloringu maistu. Priklausomai nuo rūšies kilograme grybų yra 350-380 kcal, o mėsos porcijoje - 4000 kcal. Bet dėl to, kad grybų baltymai yra sunkiai virškinami, juos reikia ilgai virti, grybai nėra dietinis produktas. Bet norintiesiems suliesėti grybai kaip tik tinka, mat jų baltymai suteikia energijos, tai aromatingas, skanus maistas. Jei sergate kokiomis nors virškinimo organų ligomis, grybų reikia atsisakyti!
Mes labai mėgstame rinkti grybus, šį malonų laisvalaikio leidimo būdą galima pavadinti „tyliąja medžiokle“. Miesto gyventojai dažnai per mažai juda, o tai kenkia sveikatai. Grybaudami mes vaikštome po mišką, kvėpuojame grynu oru, vėdiname plaučius, gauname daugybę teigiamų emocijų, kurias teikia gamta ir grybų pilna pintinė. Rinkti grybus naudinga ne tik dėl maisto - tai judėjimas, grynas oras, estetinis pasitenkinimas ir pasididžiavimas laimikiu. To jums ir linkime!
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą