Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė Loreta Mačytė teigė, kad kai numatomi drėgni ir lietingi orai, skruzdėlės savo lizdus darosi paviršiuje. O kai šie vabzdžiai išlenda į paviršių, miestiečiams atrodo, kad skruzdėlių padaugėjo.
L.Mačytė priminė, kad iš daugybės skruzdėlių rūšių Lietuvoje dažniausiai aptinkamos trys: juodosios (sodinės), raudonosios ugninės ir faraoninės (rudosios naminės) skruzdėlės. Rudosios naminės skruzdėlės, kitaip vadinamos faraoninėmis skruzdėlėmis, - tai mažiausia pagal dydį Lietuvoje aptinkama skruzdėlė. Ji mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl gali vystytis tik šildomose patalpose, kur gali rasti maisto likučių.
„Butuose faraoninės skruzdėlės įsikuria palangių plyšiuose, tinko įtrūkiuose, keramikos plytelių ertmėse, už grindjuosčių, po parketu, grindimis, linoleumu, virtuvės balduose, produktų laikymo induose. Daugiausia jų būna tualetuose, voniose, šiukšlių kibiruose, maisto atliekose ir kitose nešvariose vietose.
Faraoninės skruzdėlės minta labai įvairiai: mėsos, žuvies produktais, uogienėmis, medumi, vaisių sultimis, riebalais, žuvusiais vabzdžiais, gali pragraužti skyles šilko, dirbtinio šilko ir gumos dirbiniuose.
VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė sakė, kad šios skruzdėlės mechaniškai gali pernešti įvairius patogeninius mikroorganizmus, tokius kaip stafilokoko, vidurių šiltinės, dizenterijos, salmoneliozės sukėlėjai, kitas bakterijas ir virusus, sukeliančius daugelį ligų. Manoma, kad perneša ir helmintų kiaušinėlius.
Bėdų sukelia juodosios (sodinės) skruzdėlės, apsigyvenusios sode ar kieme prie namų. Sodinės skruzdėlės dažniausiai įsikuria pievelėse, gėlynuose, po šaligatvio plytelėmis, namo pamatais, šiltnamiuose, po polietileno ar daržo plėvelės priedangomis, daržovių lysvėse ar vejose. Tačiau sodinės skruzdėlės užkrečiamųjų ligų neplatina.
Pašnekovės teigimu, būtina stebėti skruzdėlių atsiradimą šalia maisto šaltinių ar drėgnose vietose, ieškoti skruzdėlių takų ir pavienių skruzdėlių. Pavienės skruzdėlės - tai žvalgai, ieškantys maisto šaltinių ar vietų lizdui. Stebint skruzdėlių takus galima pamatyti, iš kur jos ateina, ir bandyti rasti bei sunaikinti jų lizdą.
„Yra daugybė vabzdžius naikinančių medžiagų - insekticidų, kurie tinka ir skruzdėlėms naikinti. Vabzdžius naikinančios medžiagos yra nuodingos, todėl jas reikia naudoti atsargiai, laikantis gamintojų nurodymų, - akcentavo L.Mačytė. - Skruzdėles veiksmingai naikina aerozoliniai arba miltelių pavidalo preparatai. Svarbu skruzdėles naikinti vienu metu visose pastato patalpose. Norint apsisaugoti nuo skruzdėlių, kurios patenka į būstą iš lauko, patartina insekticidais išpurkšti pamatus, šaligatvį, lauko plyteles.“
Ekspertė tvirtino, kad verta išbandyti ir liaudiškas priemones. Šiuos vabzdžius baido riešutmedžių, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir laurų lapai, actas, saulėgrąžų aliejus. Skruzdėlėms nepatinka šviežių kavos tirščių (be cukraus) kvapas. Taip pat veikia ir sutrinta kreida, pabarstyta druska.
Naikinimas lauke
Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas tikino, kad jau dvejus iš eilės metus sodininkai pastebi, jog pievinių skruzdėlių vis daugiau, - tam turėjo įtakos gamtos sąlygos. „Skruzdėlės amarus saugo, profesionalai joms naikinti naudoja chemikalus, kuriuos gali įsigyti tik su leidimais, o šiaip sodininkai buitiškai naudoja borakso pagrindu apnuodytus masalus, ūkinių prekių parduotuvėse jų pirkti yra. Skruzdės tokius „saldėsius“ ėda, apsinuodija ir gaišta“, - teigė jis.
Skruzdėlėms lauke naikinti galima naudoti ir liaudiškų priemonių, galima ant medžių šakų pakabinti plastmasinį butelį su saldintu vandeniu, butelių kaklelius patepkite cukraus sirupu ar anyžių aliejumi. Taip galite naudoti tabletes, skirtas kandims naikinti, tereikia sukasti žemę ir išdėlioti šias tabletes.
Jeigu skruzdėlių jūsų kieme įsiveisė itin daug, geriau kvieskitės profesionalius vabzdžių naikintojus.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą