„Kaip? Nejaugi tu valgei gatvėje?!“
Niekam ne paslaptis, kad šiuolaikiniai žmonės valgo neleistinai daug, kur kas daugiau, nei reikia normaliam organizmo funkcionavimui. Mokslininkai apskaičiavo, kad mūsų gyvybei palaikyti užtenka 3–4 riešutų, šaukšto medaus ir dviejų litrų vandens per dieną. Ši norma tinka žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą: žemdirbiams, šachtininkams, statybininkams ir kt.
Mes suvalgome maždaug šimtą kartų daugiau, bet storėjame dažniausiai ne dėl šios priežasties, o dėl to, kad ryjame maistą be tvarkos, paskubomis, bėgdami. Taip mes prarandame sotumo jausmą, suvalgome daugiau, nei norėjome.
To, kad gatvėje valgomas maistas, greitasis maistas, kuris paprastai toje pačioje gatvėje ir parduodamas, būna ne tik labai kaloringas, bet ir kenksmingas sveikatai, mes nekartosime.
Šia prasme mūsų prosenelės elgėsi išmintingai – maitintis gatvėje joms neleisdavo geros manieros. Kodėl? Nes tai buvo laikoma nepadoriu dalyku. Gerai išauklėtos merginos taip negalėjo elgtis.
„Tikra dama valgo kaip paukštelis“
Beje, ryti maisto dideliais kiekiais nepatartina ne tik gatvėje, bet ir prie stalo, restorane ar šventėje. Kad ir koks skanus maistas, kuriuo vaišinama, nepadoru prisikrauti be tvarkos kaupiną lėkštę visokiausių užkandžių. Toks elgesys kenkia figūrai ir iš šalies atrodo prastai. Prisiminkite, kaip auklė mokė filmo „Vėjo nublokšti“ heroję Skarlet, kad tikros damos valgo kaip paukšteliai – retai ir mažais kąsneliais.
Valgymas kaip ritualas
Mitybos kultūra turi didelę reikšmę. Visi žino, kad skaniausia valgyti tiesiai iš puodo ar keptuvės ir dar rankomis, tačiau daug kas taip nebesielgia. Kitaip rezultatas būtų toks kaip valgant gatvėje – suvalgytume per daug ir vėliau tektų stebėtis, iš kur atsiranda tas papildomas kūno svoris.
Kad išvengtumėte panašių dalykų, paverskite kiekvieną valgymą ritualu. Net tada, kai pietaujate ar vakarieniaujate vieni namuose, neskubėkite. Pasitieskite gražią staltiesę ar bent servetėlę, pasidėkite įrankius, išsitraukite gražią taurę, prisipilkite į ją mineralinio vandens, gražiai paserviruokite patiekalą. Atsisėskite tiesiai ir neskubėdami mėgaukitės maistu, kruopščiai sukramtydami kiekvieną kąsnį. Kuo lėčiau valgysite, tuo greičiau pasisotinsite.
Ne užkandėlėms!
Dar vienas dalykas, kurio reikėtų kategoriškai atsisakyti, – tai užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų. XIX a. aukštuomenės panelėms buvo draudžiama užkandžiauti. Toks elgesys buvo laikomas nepadoriu. Jei guvernantė pastebėdavo, kad jos globotinė paėmė iš vazos kriaušę ar saldainį, ji galėdavo ją nubausti ir palikti be deserto per pietus.
Šiuolaikiniai dietologai nepeikia kriaušių ir džiovintų vaisių, tačiau nuo kaloringų riebių ir saldžių užkandėlių pataria susilaikyti. Beje, pasistiprinti bandelėmis, riestainiais ir sausainiais anais laikais būdavo leidžiama pirklių namuose, bet ir tada jų gyventojų figūros buvo atitinkamos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą