Žmogaus seksualumas yra sukurtas gamtos, kaip ir daugelio kitų gyvūnų. Tik nedaugelis primityvių organizmų dauginasi nelytiniais būdais. Kūdikis gimsta jau turėdamas lytinius organus, kurie pradeda veikti sulaukus paauglystės. Bet jau 3 metų vaikas aiškiai žino, kuriai lyčiai priklauso. Nuo ankstyvos vaikystės (pirmųjų 2 gyvenimo metų ypač) sąlygų ir santykių su motina, o vėliau ir tėvu, labai priklauso žmogaus laimė. Harmoningi tėvų kasdieniai santykiai, tikra meilė vaikams sukuria vaikui saugumo pojūtį. Tėvai mylėdami vienas kitą paruošia tuo pačiu ir vaiką jo būsimai meilei. Neretai tėvai mano, kad jų elgesio vaikas nesupranta, kad tarpusavio santykius galima nuslėpti. Vaikas jaučia tai, ką jaučia sutuoktiniai vienas kitam, nes tai pasireiškia per veido išraišką, prisilietimus, bučinius, žodžius, kalbos intonaciją, gestus. Nesąmoningai vaikas tai įsidėmi ir tai lieka jo atmintyje daug tvirčiau, nei išmoktas eilėraštis.
Pavyzdžiui, man 30 metų moteris papasakojo, kad tėvas neretai išgerdavo ir jai būdavo gėda, kai reikėdavo parvesti jį girtą namo. Namie jis būdavo ramus, o mama jį bardavo. Taip susiformavo jos pačios nepasitikėjimas vyrais. Ėmė atrodyti, kad draugas vis gali kažką pridaryti, kad jai bus dėl jo gėda. Girtas tėvas net ir ramus yra nuostolis vaikui, nes alkoholis išstumia bendravimą. Šios moters asmeninis gyvenimas klostėsi sunkiai. Bendraudama ji nesąmoningai pažemindavo ir kontroliuodavo savo draugą. Tai pasikartojo su keliais vaikinais. Žinoma ji neapsėjo be lytinio gyvenimo, bet ir čia nebuvo laiminga. Sueitis turėtų būti aukščiausiu žmonių meilės tašku, jų atvirumo pikas. Mūsų elgesį didele dalimi valdo asociacijos su vaikystėje svarbiais žmonėmis. Gėda dėl tėvo, jo pažeminimas ir abejingumas vaiko interesams suformavo minėtos moters neigiamą požiūrį į vyrus, tuo pačiu ir į seksą su jais.
Moters seksualinės problemos paprastai labai skiriasi nuo vyriškų. Skiriasi anatomija, vaidmuo akto eigoje, sekso vieta gyvenime. Vienas iš nedaugelio panašumų pasireiškia kai kurioms išsilavinusioms moterims. Kartais moteris negali pasiekti orgazmo, nes labai jo laukia. Ji dažniausiai būna patenkinta akto eiga, bet susvyravus pasitikėjimui savimi, patyrus stresą ji gali pradėti sekti savo pojūčius. Ji jaučiasi lyg būtų kalta dėl to, kad negali partneriui parodyti savo orgazmą. Ji bijo, kad jos vertė kris jo akyse.
Vyrai dažnai susiduria su tokiais jausmais. Mat vyro veiksmuose akto metu yra daug daugiau demonstravimo, pasitikėjimo savimi, aktyvumo. Vyras turi sukurti pačią lytinio akto situaciją. Toli gražu ne kiekviena pažintis išsivysto iki lovos net ir mūsų laikais. Erekcija (varpos sustandėjimas) reguliuojama gana įdomiai: komandą, žinoma, siunčia galvos smegenys; ją gavęs, nugaros smegenyse esantis erekcijos centras perduoda į varpos kraujagysles. Lytinio akto metu varpos galvutė kontaktuoja su moters makštimi, taigi nerviniai impulsai grįžta į smegenis ir vėl palaiko erekciją. Labai svarbu tai, kad erekcijos neįmanoma sukelti tiesiogiai galvojant būtent apie ją. Vyras galėtų sukelti sau erekciją galvodamas apie moterį, įsivaizduodamas meilės akto situaciją, žiūrėdamas atitinkamą filmą, nuotraukas, patirdamas glamones. Bet tiesioginių komandų lyties organai nepriima. Tuo erekcija skiriasi nuo valingų rankos, kojos ir panašiai judesių. Štai tokia kolizija: tam kad aktas vyktų, reikia, kad varpa sustandėtų, bet valios pastangomis to pasiekti neįmanoma.
Įvairūs vyrai skirtingai reaguoja į seksualines nesėkmes. Statistikos duomenimis kas ketvirtas aktas vyrui yra dalinai ar pilnai nesėkmingas. Vieni vyrai išsigąsta bet kurios nesėkmės, kiti reaguoja ramiau. Kartais bijoma partnerės reakcijos į nesėkmę akto metu. Bet svarbiausia yra nieko nereikalauti iš savęs 100%, nes niekas negali nieko pasiekti pilnai visur ir visada. Nesusidievinkime – vis vien nepavyks.
Kitas svarbus sutrikimas yra (santykinai) ankstyvas sėklos išsiveržimas. Ši problema turi visą eilę ypatybių. Statistinis lytinių judesių vidurkis yra 1 – 4 minutės. Dar prieš 100 metų niekas nesirūpino moters pasitenkinimu ir daugelio vyrų tikslas buvo pasiekti savo orgazmą. Dabar dauguma vyrų savo vyriškumo realizaciją sieja su partnerės orgazmu. Ir moteris nebenori dalyvauti meilės akte, kuris nėra jai malonus. Bendras malonumas sujungia žmones, žymiai sustiprina jų meilę. Vyro fiziologija patiria tam tikrą dinamiką: kuo jaunesnis vyras, tuo greičiau išsilieja sėkla. Todėl neretai vyresniems vyrams aktas savaime prailgėja. Taip pat svarbu, kad kuo dažniau vyras mylisi, tuo ilgesnį aktą jis gali turėti. Partnerių kaitaliojimas jaudina, bet ir aktai būna trumpesni.
Labai svarbūs yra psichologiniai aspektai ejakuliacijos (sėklos išsiliejimo) aspektai. Nepriklausomai nuo fiziologinių ypatybių vyro jausmai ir savivertės suvokimas gerokai įtakoja lytinių organų funkcionavimą. Dažnas menkavertiškumo išgyvenimas, neurozinės asmenybės problemos sukelia erekcijos svyravimus ir sutrumpina aktą. Kartais lytinis aktas tampa visai neįmanomas, nes išsilieja dar iki lytinių organų kontakto pradžios, kas sukelia abiejų partnerių didžiulį nepasitenkinimą. Kuo vyras silpnesnis dvasiškai, tuo labiau bijo kontakto su kitais žmonėmis. Lytinis aktas yra labai atsakingas dalykas, nes jo metu vyras jaučiasi įvertinamas. Menka savivertė, baimė prasto moters vertinimo kaip ir verčia „bėgti“. Greita ejakuliacija ir nestabili erekcija būtent ir yra tas „pabėgimas“. Sąmonės lygyje toks vyras nori sekso, o pasąmoninga baimė netinkamai pasirodyti trikdo jo seksualines funkcijas. Todėl dalis seksualinių sutrikimų ypač jaunesniems vyrams gali būti pagydyta tik ilgalaikės psichoanalitinės psichoterapijos būdu.
Kaip išsaugoti seksualumą?
Vyrai baigia savo „kadenciją“ įvairiai. Vieni užgęsta jau 50 metų, kiti gali tęsti fizinę meilę iki gilios senatvės. Svarbi bendra sveikata (visų kūno dalių), lytinio gyvenimo reguliarumas. Jaunam vyrui pertraukos mažai pavojingos, o 50-mečiui 1 metų pertrauka gali būti lemtinga. Tuomet masturbacija gali būti laikina išeitimi.
Seksualinių partnerių kaita pavojinga vyrui ir moteriai. Moteriai dėl to žymiai išauga gimdos kaklelio vėžio pavojus. Abiem gerokai padidėja rizika susirgti lytiškai plintančiomis (venerinėmis) ligomis, kurios kenkia seksualinėms funkcijoms ir vaisingumui. Visiškai nesuderinamas su harmoningu seksu yra narkotikų vartojimas. Jie tiesiog „išstumia“ seksą iš malonumų sąrašo. Alkoholis ilgainiui sutrikdo erekcijos centro veiklą. Rūkymas palyginus greitai susiaurina lytinių organų kraujagysles, negrįžtamai sutrikdo erekciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą