Daugybė svetimšalių iš Azijos, Amerikos žemynų puikiai jaučiasi ir Lietuvoje, džiugina visomis vaivorykštės spalvomis ir didelių reikalavimų nekelia.
Pirmūnės
Anksčiausiai pavasarį, baigiantis balandžiui, geltonu apdaru pasipuošia azijietės, atvykusios pas mus iš Korėjos, forsitijos.
Paskui jas skuba puoštis ir pilkšvosios lanksvos svyrančiomis šakomis, padengtomis baltų žiedelių žvakėmis. Prie kompanijos prisideda dyglialapės mahonijos - atvykėlės iš Šiaurės Amerikos.
Gegužės žiedai
Gegužę baltomis suknelėmis pasipuošia vyšnios, sakuros ir kiti kaulavaisiai, po jų ima žydėti alyvos, pūsleniai, skleidžiasi jazminai, gražiažiedės veigelės (ir dar kartą žydi rugpjūtį).
Sužydi totorinis sausmedis (o nužydėjęs pasipuošia purpurinėmis uogomis iki vėlyvo rudens), baltos Vanhuto lanksvos...
Baltomis tarsi sniegas gniūžtėmis aplimpa japoniški šermukšniai ir Lietuvoje savaime augantys paprastieji putinai, mūsų prosenių vadinti "gulbinais".
Įvairios kitos dekoratyvios putinų rūšys, augančios visoje Europoje, Vidurio Azijoje, Šiaurės Afrikoje, dabar jau prijaukintos ir mūsų sodybose.
Birželio siautulys
Birželio pradžioje geltonais, oranžiniais, rožiniais ar baltais (priklausomai nuo rūšies) žiedeliais ima šviesti sidabrakrūmis - ypač atsparus šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Jis džiugina akis iki pat rudens.
Vasaros pradžioje spalvomis apsipila daugelis Japonijos, Kinijos, Korėjos "tautybės" veigelių (ypač gausiai - 'Weigela florida'). Baltai, rausvai, jei norite - oranžine, tamsiai violetine ir kitais atspalviais, žydi lanksvos.
Savo iškilmingą apdarą demonstruoja abelijos, atvykusios iš Kinijos, Japonijos, Himalajų ar Meksikos (ir puikiai žiemojančios mūsų klimato sąlygomis), šalia jų - radastai iš Rytų ir Vidurinės Azijos bei Centrinės Amerikos.
Įvairūs putinalapiai pūsleniai iš Šiaurės Amerikos, paprastieji ligustrai iš Anatolijos bei Šiaurės Afrikos, Kinijos pasididžiavimas kolkvicijos... ir taip toliau.
Vidurvasario sapnas
Antroje vasaros pusėje sode karaliauja atvykėlės iš Azijos, Afrikos ir Amerikos budlėjos, savo grožiu iki pat rudens svaigina jų tėvynainės hortenzijos ir, žinoma, skamba gėlių simfonijos. Gražiausias laikas, trumpas atokvėpis rojuje.
P. S. Šalia ryškiai žydinčių krūmų kaip spalvines atsvaras įkomponuokite žaliaspyglių - pavyzdžiui, virgininį kadagį, eglaitę ar tują. Prie žaliaspyglių augalų ypač gražiai atrodo tamsialapiai krūmai - pavyzdžiui, europinis pūkenis.
LANKSVOS - ypač puošnūs ir visai nekaprizingi krūmai. Fotolia nuotr.
FORSITIJA pavasarį pražysta anksčiausiai. Fotolia nuotr.
VEIGELĖS mėgsta saulę, bet gali augti ir pusiau pavėsyje. Fotolia nuotr.
PLAŠTAKINIS klevas, kilęs iš Japonijos, pas mus užauga nedidukas. Fotolia nuotr.
SIDABRAKRŪMIS ypač atsparus šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Jis džiugina akis nuo gegužės pabaigos iki pat vėlyvo rudens. Fotolia nuotr.
GULBINAS. Paprastasis putinas mūsų prosenių buvo vadinamas "gulbinu".
JAZMINAI paplitę visame pasaulyje: nuo Pietų Europos iki Kaukazo, nuo Rytų Azijos iki Himalajų, nuo Šiaurės Amerikos iki Centrinės Amerikos... Pas mus populiariausių darželinių jazminų tėvynė - nuo Italijos iki Kaukazo. Fotolia nuotr.
VERTA ŽINOTI
* Puošnieji krūmai (gudobelės, pūsleniai, sidabrakrūmiai, lanksvos, sedulos, raugerškiai etc.) genimi arba žiemą (vasarį), arba labai anksti pavasarį (kovą), arba jau po žydėjimo. Jei tai padarysite prieš pat žydėjimą - nesulauksite žiedų.
* Genėkite tik jau paaugusius krūmus.
* Kad žemaūgiai spygliuočiai medžiai bei krūmai per daug neišsiplėstų, pavasarį nugnybkite jaunus ūglius. Viršūnės verčiau neliesti.
* Vijokliniai augalai genimi rudenį.
* Rudenį negenėkite ievų, sakurų, vyšnių, trešnių, slyvų, abrikosų, persikų, nes kils pavojus žiemą apšalti. Darykite tai pavasarį, po žydėjimo.
* Magnolijų, plaštakinių klevų genėti visai nereikia.
* Augalus patariama genėti per Mėnulio jaunatį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą