Beata Tiškevič ir "Orelli" dovanojo išleistuvių suknelę

- Ką abiturientės turėjo daryti, kad laimėtų mados namų „Orelli“ suknelę?

- Kai mados namai „Orelli“ pasiūlė būti jų suknelių modeliu, pirmiausia pagalvojau apie merginas, negalinčias sau leisti nusipirkti svajonių suknelės. Norėjau nudžiuginti bent vieną jų, tad savo „Facebook“ paskyroje paskelbiau konkursą, kuriame viena abiturientė galėjo laimėti šią suknelę, kurią pati vilkėjau per fotosesiją. Suknelės kūrėjai ją siaurins, platins, ilgins ar trumpins pagal merginos poreikius.

- Kokios buvo tavo pačios išleistuvės?

- Išleistuvės man buvo labai svarbi diena. Labai laukiau, kada pagaliau baigsiu mokyklą ir galėsiu pradėti naują gyvenimo etapą. Buvau labai laiminga, nes atsiėmiau savo jėgomis užtarnautą raudoną diplomą. Be to, mano visi bendraklasiai dar nežinojo, kur įstojo, o aš jau žinojau, ką veiksiu rugsėjo mėnesį, - aktorinio rezultatai buvo paskelbti anksčiau. Jaučiausi laisva ir laiminga! Gal todėl po išleistuvių, penktą ryto, pastvėrusi balionų puokštę parėjau namo pėsčiomis - kokius penkis kilometrus. Man pypsėjo mašinos, turėjo būti labai juokingas vaizdas.

- Ar tau taip pat buvo labai svarbu, kad tavo suknelė būtų pati gražiausia?

- Ne. Visada turiu vienintelį siekį - atrodyti, elgtis taip, kad mano veiksmai atspindėtų mano mintis ir būseną tuo metu. Mieliau renkuosi prieveiksmį „įdomiai“ negu „gražiai“. Suknelę man pasiuvo draugė pagal rastą iškarpą žurnale. Bet padariau vieną klaidą - į kirpyklą nuėjau išleistuvių dieną ir kirpėjas tą kartą sugalvojo mane nukirpti trumpai. Ilgai verkiau, sakiau, kad niekur neisiu! Galiausiai pripratau ir buvau patenkinta savo šukuosena. Jeigu vėl tektų ruoštis išleistuvėms, labiau akcentuočiau patogumą, laisvumą. Gal net neavėčiau aukštakulnių ir nesidaryčiau ypatingo grimo. Nes jau žinočiau, kad viską dar spėsiu, jei tik norėsiu.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“