Dizainerė pristatė lino kolekciją, skirtą brandą ir laisvę vertinančioms moterims

„Aš esu absoliuti estetikos, kokybės ir vertės mylėtoja. Man sunku suvokti kam žmonėms reikia daug daiktų. Tai tas pats lyg prisivalgyti daug skirtingo ir greito maisto. Buvau auklėjama, kad svarbu save vertinti, tuo pačiu rinktis kokybiškus daiktus. Šiandien ne tik renkuosi tokius dalykus, tačiau juos ir kuriu“, – sako J. Kančienė.

Tačiau apie viską nuo pradžių.

Jurga, kaip jūsų gyvenime vietą rado interjero dizainas, o vėliau ir drabužių bei tekstilės gaminių gamyba?

Menas ir kūryba mane lydi nuo mažens, visada svajojau tapti drabužių dizainere. Dirbdama įvairius darbus, be abejo, suteikusius daug šiandien reikalingos patirties, tačiau niekada neapleidau kūrybos. Kažkada viena mano bičiulių pasakė: „Jurga, Tu girdi savo muziką, tik įsiklausyk“.

Laikas lėkė, gyvenimas taip pat, tačiau įsiklausiau savęs ir prie savo svajonės ryžausi grįžti sulaukusi beveik40-ies. Juk niekada nevėlu. Pradėjau darbuotis kaip interjero dizainerė. Ši sritis man labai artima. Mano vyras Lukas yra architektas bei mano mokytojas ir patarėjas. Kartais net pati nežinau, iš kur žinau tam tikrus dalykus susijusius su dizainu, tačiau žinau.

Bet vis dar jaučiau, kad kažko trūksta, kad mano siena, pastatyta tarp kūrybos, laisvės ir kasdienybės dar nenugriauta. Džiaugiuosi turėdama suaugusią dukrą, kuri yra mano gyvenimo šviesa. Ji padrąsino mane – mama, tu gali. Aš susiėmiau ir nugrioviautą sieną. Drąsiai, be baimės. Su meile ir džiaugsmu ir tai nėra kita barikadų pusė. Mes esame visuma – tai, ko aš siekiu, kas mane žavi – mūsų laisvos ir neįpareigotos asmenybės, kurios atsispindi mūsų namuose, mūsų drabužiuose, mintyse ir aplinkoje. Juk svarbiausia gyvenime kaip mes jaučiamės kasdienybėje. Tik subalansuotas gyvenimas atneša ramybę. 

Taip pradėjote kurti drabužius ir tekstilės gaminius namams?

Ieškodama interjero detalių savo klientų namams, dažnai nerasdavau kokybiškų ir tvarių produktų. Iš pradžių šios idėjos brendo mano galvoje, vėliau – piešiniuose, o po to Dievas man atsiuntė puikius žmones, kurie mano idėjas įgyvendino ir taip gimė šis prekinis ženklas, skatinantis rinktis tvaresnius ir kokybiškus rankų darbo produktus.

Jūsų kūryboje vyrauja minimalizmas. Kaip pavyko jį prisijaukinti? 

Man sunku suvokti kam žmonėms reikia tiek daug ir beprasmių daiktų. Tai tas pats, kas švaistyti savo energiją beprasmėms mintims ir dirbtinam bendravimui.

Ko gero, pažintis su kokybe ir estetika  prasidėjo dar vaikystėje, mat daug laiko praleidau su seneliais, Kauno inteligentais. Buvau auklėjama, kad save reikia vertinti, kaip asmenybę, kaip Dievo kūrinį, taip pat rinktis kokybiškus daiktus. Močiutė sakydavo: jei batai – tai vokiški, jei krištolas, tai čekoslovakiškas (tais laikais), jei arbata – tai indiška. Tad ir dabar kokybiškų dalykų pasirinkimas man atrodo visiškai natūralus. Seneliai mokė vertinti žmonių darbą, ypatingai rankų darbą. Jie niekada nepirko drabužių, tik siūdavosi, o aš šalia žiūrėdama primatavimus varvindavau seilę ir svajojau, kaip darysiu tą patį ir štai atlikus „namų darbus“ mano svajonei buvo lemta išsipildyti.

Visai neseniai pristatėte naują darbo kolekciją, taip pat rankų darbo. Kuo ji ypatinga?

Mano gyvenime buvo įvairių laikotarpių ir nepaisant to, ar gyvenau materialiai geresnėmis sąlygomis, ar blogesnėmis, niekada neturėjau daug daiktų, tačiau visada stengiausi turėti tai, kas vertinga ir ilgaamžiška. Jei negaliu turėti kažko, ko noriu,  renkuosi neturėti nieko, iki tol, kol galėsiu. Kaip kurdama interjero dizainą namams, taip ir kurdama šiuos kūrinius moterims, atsižvelgiau į tikrumą, kokybę, rankų darbą ir ilgaamžiškumą. Taip gimė ir mano kolekcija, susidedanti iš trijų dedamųjų: mylimiausiosios – minimalistinės, vintažinės bei romantinės. Paprasčiausiai negalėjau sukurti vienos stilistikos kūrinių, juk moteris yra tokia skirtinga, įvairialypė.

Kiekvienoje kolekcijoje yra patalynė, chalatai, naktiniai bei pižamos. Visa tai pagaminta rankomis. Kūriau namams, su stipriu laisvės pojūčiu. Sukurtus drabužius galėčiau pavadinti laisvės drabužiais. Tai nestandartiniai drabužiai –su daugeliu jų drąsiai galima eiti į gatvę. Kurdama kiekvieną šios kolekcijos dalelę, tai dariau iš širdies.

Visose trijuose kolekcijose karaliauja linas. Atrodo, kad ši medžiaga šiandien išgyvena tikrą aukso amžių. Kodėl pasirinkote būtent šią medžiagą?

Kūryba tai jausmas ir tik įsiklausius savęs gimsta kūriniai. Norėjau parodyti laisvę, ilgaamžiškumą, kontrastus ir drąsą, tad pasirinkau minkštintą kokybišką liną, išaustą Lietuvoje. Linas – tai mūsų šalies istorija, vienas prabangiausių ir labiausiai vertinamų audinių žemėje ir nebūtinai nekaltos mergelės drabužis (šypsosi). Jis lygiai taip pat kaip ir moteris, yra lengvas arba sunkus, tačiau visada gyvas, turintis charakterį. Gali būti lygus, tačiau greitai susiglamžyti, bet visada mielas kūnui ir, be abejo, jis amžinas. Linas pavergė mano širdį, nes jis kaip žmogus – gyvas, su istorija ir iš gamtos.

Šios kolekcijos modeliais tapo išskirtinės išvaizdos merginos: ryškių bruožų, jų kūnus puošia daugybė tatuiruočių. Regis, linas turėtų sietis su lietuvybe, šviesiomis ir „nekaltomis“ mergelėmis. Kas lėmė tokį drąsų ir netikėtą sprendimą?

Labiausiai norėjau, kad kolekcijos kūriniais pasipuoštų vienuolės. Su didžia pagarba, matau jose daug paslapties ir įvairiapusiškumo. Dievinu kontrastus ir gyvenimus su istorija: randais, raukšlėmis, tatuiruotėmis. Juk patirtis atsispindi viskame. Nors mano kolekcijos veidais tapo jaunos merginos, nereiškia, kad tokios nėra brandžios moterys. Pažvelkime šiek tiek giliau: bet kuri, net ir rafinuočiausia moteris savyje „laiko“ tiek vienuolę, tiek drąsią, pasipuošusią tatuiruotėmis ir gyvenimo patirtimi moterį.  Būkime kokios norime būti. Nei mūsų kūnas, nei drabužiai nepakeis asmenybės. O asmenybė tik išryškins arba išblukins drabužį.

Kokią moterį įsivaizdavote kurdama?

Tai save vertinanti moteris, nebenorinti vienadienių dalykų. Laisva rinktis ir gyventi. Ji puošia savo asmenybę, savo namus, save pačią, taip puošdama savo sąmoningumu pasaulį. Vertindami ilgalaikiškumą, vidinį balansą, nebenorime ir dėvėti„greitųjų“ ir trumpalaikių drabužių. Kai vertiname save, atsižvelgiame į tai, ką naudojame gyvenime: ką valgome, ką dėvime ir kaip gyvename. Tai turi būti vertinga, o vertė turi savo kainą – tai prioritetai ir sąmoningumas.

TOP 3 J. Kančienės patarimai žmonės, norintiems prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo

1.Užteks verkšlenti apie žūstančius banginius ir nykstančius miškus. Veikime ir tik taip jiems padėsime.  Pradėkime gyventi sąmoningai. Apsieikime beverčių daiktų. Atsakykime sau į klausimą, kiek mums gyvenime reikia, kad būtume laimingi? Ką darome dėl savęs, meilės sau, o kiek gyvename dėl kitų? Kiek turime daiktų, kurių mums nereikia? Gyventi sąmoningai apsimoka – ne tik sutaupysime pinigų, bet ir atskleisime savo vertę.

2.Nebijokite kurti patys, ieškokite ir atraskite. Eksperimentuokite su turimais daiktais, galbūt senuosius galima atnaujinti ir prikelti naujam gyvenimui? 

3. Pagalvokite, ko esate verti gyvendami šioje žemėje. Pradėkite nuo vidinės švaros, tada nebesinorės teršti nei savęs, nei aplinkos. Jei gatvėje pamatėte numestą šiukšlę,  pakelkite ją irtuo pačiu pagalvokite kiek bereikalingų šiukšlių sukaupėte asmeniškai.