"Pati dėvėtų drabužių parduotuvėse pradėjau kuistis būdama 11 metų. Norėjau gražiai apsirengti, bet galimybių tam nebuvo, nes prekybos centruose kainos yra didžiulės, tad teko ieškoti alternatyvų", - atviravo pašnekovė.
Mergina pasakojo, kad labiausiai ją džiugina, kad drabužiai, kuriuos ji įsigyja dėvėtų apdarų parduotuvėse, būna unikalūs ir ji niekada nebūna apsirengusi kaip dar kelios panelės.
"Čia galima rasti tikrų "perliukų", tačiau tam reikia apsiginkluoti geležine kantrybe", - patarė G. Toliušytė.
Paklausta, ar apsilanko populiariuosiuose parduotuvių tinkluose, pašnekovė teigė, kad taip, bet tai būna retai - vos kartą į pusmetį. Mergina tikino, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse pasiseka rasti ne viską: "Vengiu ten pirkti batus ir bižuteriją dėl higienos sumetimų. Tik šių prekių ieškau greitosios mados tinkluose."
POŽIŪRIS. ,,Kai noriu papildyti savo garderobą, mieliau einu į dėvėtų drabužių parduotuves, o ne į prekybos centrą", - teigia Gintarė Toliušytė. Vilnės KYMANTAITĖS nuotr.
"Pirkdama fast fashion produktus stengiuosi pirkti kokybiškas prekes, kurias galėčiau dėvėti ne kartą ir ne du. Tačiau kai noriu papildyti savo garderobą, mieliau einu į dėvėtų drabužių parduotuves, o ne į prekybos centrą", - papildė ji.
Pasiteiravus, ar nebūna sunku rasti šiuolaikiškų apdarų dėvėtų drabužių parduotuvėse, pašnekovė aiškino: "Aukštosios mados namai paima senus stilius ir juos šiek tiek modernizuoja, tad labdarynuose visada galima rasti drabužių, kurie atitinka šiuolaikines madas."
Paklausta, ar susilaukia neigiamų komentarų iš bendraamžių, kad lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, G. Toliušytė teigia, kad tokių žmonių yra vis mažiau, tačiau jei tokių atsiranda, ji į jų komentarus nereaguoja: "Aš džiaugiuosi galėdama rūbą prikelti naujam gyvenimui ir bent šiek tiek prisidėti prie ekologiškesnio gyvenimo būdo."
"Dabar daug, ypač jaunų, žmonių yra susirūpinę greitosios mados keliamomis grėsmėmis ekologijai, neetišku elgesiu su savo darbuotojais. Sakyčiau, kad dabar pirkti labdarynuose netgi darosi madinga", - apibendrino mergina.
Svarbiausia - pusiausvyra
Mados analitikas, edukacinės programos "Suprasti madą" įkūrėjas Arnoldas Remeika greitąją madą lygina su greituoju maistu.
Kai atsirado pirmieji greitojo maisto restoranai, tai buvo naujovė, prie jų driekėsi ilgiausios eilės žmonių. Viešojoje erdvėje pasirodžius įvairiems pranešimams, kad valgyti greitąjį maistą nėra sveika, žmonės pradėjo labiau rūpintis savo mityba.
Taip pat yra ir su greitąja mada - tai buvo (ir vis dar yra) puiki išeitis visuomenei, ypač jaunimui, kuris neturi finansinių galimybių, tačiau nori atrodyti madingai.
"ŽMONĖS yra vartotojai iš prigimties", - teigia Arnoldas Remeika.
Pastaraisiais metais pradėta kalbėti, kad mados ir tekstilės pramonė kenkia aplinkai, išnaudoja žmones. Dėl šių priežasčių randasi vis daugiau žmonių, kurie ima pirkti mažiau arba visai atsisako greitosios mados produktų.
"Greitoji mada yra susijusi su perdėtu vartojimu, jis tapo nebekontroliuojamas. Per išpardavimus, ypač Vakarų šalyse, žmonės tarsi praranda protą ir perka viską iš eilės.
Pagal naujausią statistiką, prieš kelerius metus žmogus fast fashion produktą vidutiniškai apsivilkdavo septynis, o dabar vos tris kartus", - komentavo A. Remeika.
Paklaustas, ar mados pasaulis stengiasi prisidėti prie tvarios, kitaip vadinamos lėtosios mados, judėjimo, pašnekovas teigia, kad netgi greitosios mados tinklai, pavyzdžiui, "Zara" ir "H&M" pradeda kurti tvarias kolekcijas, kurių drabužiai yra pagaminti iš perdirbtų plastikinių butelių, jūrose rastų išmestų tinklų.
Maži prekių ženklai lėtosios mados produktus kuria jau seniai ir tokių prekių ženklų daugėja. Dauguma jų tvarumą pristato kaip savo ženklo filosofiją.
TARŠA. Cheminės medžiagos nudažo Bangladešo upes. Gigir Cruz - Sy / Greenpeace nuotr.
"Keičiasi žmonių požiūris, todėl mados pramonė į tai turi reaguoti. Mūsų nebestebina, kai vietoje natūralios odos naudojama grybiena ar kiti mažiau kenkiantys pluoštai, drabužiai dažomi nebenaudojant vandens. Mados ženklai, kurie yra peikiami, kad yra neteisingi, keičia savo praktiką", - aiškino mados analitikas.
Pašnekovas teigė, kad jo asmeninis požiūris į greitąją madą yra neutralus: "Aš nesu radikalas, tačiau kiekvieną kartą prieš kažką pirkdamas savęs paklausiu, ar man tas rūbas tikrai reikalingas.
Jeigu man reikia marškinėlių, tai galiu nueiti ir nusipirkti marškinėlius už 7 eurus, tačiau juos priderinčiau prie drabužių, kuriuos turiu gal dešimt ar dvidešimt metų. Propaguoju mix and match principą", - savo nuomonę dėstė A. Remeika.
Pasak edukacinės mados programos įkūrėjo, žmonės yra vartotojai iš prigimties: mums patinka skaniai valgyti, gauti dovanų, pasipuošti. Todėl visiškai atsisakyti vartojimo būtų sunku, bet vartoti atsakingai - įmanoma.
Pasiteiravus, kokių patarimų A. Remeika turi žmonėms, norintiems atsisakyti greitosios mados, jis komentavo: "Sunku atsisakyti to, ko dar esi neprivalgęs. Mano nuomone, tai ateina su metais. Kaip ir minėjau, greitoji mada siūlo labai patrauklų produktą: pigų ir madingą.
Su branda žmogus pradeda suvokti, kad jam galbūt reikia ne penkių porų džinsų per metus, o užtenka vienų, bet kokybiškų.
Darosi svarbu, kur ir iš kokio pluošto jie pagaminti, ar bus ilgaamžiai, kiek kartų juos apsivilksi, ar žmonės, siuvantys tuos džinsus gavo sąžiningą atlyginimą.
Sunku pasakyti paaugliui, kuris gyvena iš tėvų dienpinigių, kad jis pradėtų taupyti ir pirkti produktą, kuris yra dešimt kartų brangesnis už "H&M" parduodamą drabužį."
"Kuo daugiau kalbėsime apie žalą, kurią daro mados pramonė, tuo daugiau žmonių susimąstys, kad galbūt iš tikrųjų mums nereikia tiek daug daiktų ir nereikia palaikyti industrijos, kuri pagal išmetamų teršalų kiekį, yra antra po naftos pramonės", - reziumavo A. Remeika.
Klestinti verslo šaka
Mados industrija - viena iš labiausiai klestinčių verslo šakų pasaulyje, ypač dabar, kai žmonės lengvai atveria savo pinigines ir spintas naujiems pirkiniams. Žinoma, sunku nesusigundyti, kai išpardavimo metu siūloma suknelė už 5 eurus - tiek, kiek kainuoja du puodeliai kavos ar dienos pietūs.
Tačiau vis daugiau žmonių nesutinka su tokiu gyvenimo būdu ir tam ieško alternatyvų.
Nuo verpimo ratelio iki fabriko
Iki pramonės revoliucijos mažiau pasiturintys žmonės drabužius verpdavo ir ausdavo patys, o tie, kurie galėjo sau leisti, lankėsi pas siuvėjus.
Dėl šių priežasčių žmonės drabužių nesisiūdavo dažnai ir vieną švarką ar suknelę dėvėti galėdavo netgi 10 metų.
Prasidėjus industrinei revoliucijai viskas pasikeitė. Jos metu išrasta siuvimo mašina, pradėti statyti fabrikai, kuriuose buvo siuvama po kelias dešimtis tokio pat modelio, tačiau skirtingų dydžių drabužių. Siuvimo mašinos išradimas turėjo įtakos siuvamų drabužių kiekio padidėjimui ir jų kainos kritimui.
Tikrąjį pagreitį greitoji mada įgavo Antrojo pasaulinio karo metu, kai žmonės pradėjo ieškoti pigesnių ir kasdieniam dėvėjimui labiau pritaikytų drabužių.
Pripratę prie drabužių standartizavimo ir pastebėję žemesnę tokių apdarų kainą, žmonės, ypač vidurinės klasės atstovai, vis dažniau pradėjo pirkti masinės gamybos drabužius. Tai buvo greitosios mados pradžia.
Kas slepiasi už prekės ženklo?
Greitosios mados kompanijos taiko paprastą verslo modelį: pirkėjams Vakaruose tiekia pigesnius drabužius, o nepasiturinčių šalių gyventojams suteikia darbo vietas. Tačiau tai tik dalis tiesos.
Kodėl greitoji mada yra tokia pigi? To priežastis - pigi darbo jėga. Žmonės, kurie siuva drabužius populiariesiems prekių tinklams, už 16 valandų darbo dieną dažnai negauna jokios algos.
Skaičiuojama, kad Indijoje vieną porą džinsų galima pasiūti už 92 centus, į šią sumą įtraukiant atlyginimą ir darbuotojų socialines garantijas. Didžiąją dalį greitosios mados fabrikų darbuotojų sudaro moterys, tačiau joms nėra užtikrinamos darbuotojų teisės, motinystės atostogos, ligos išmoka.
TONOS drabužių kasmet atsiranda sąvartynuose. Filmo "Tikroji kaina" akimirka.
Taip pat greitosios mados įmonės neužtikrina saugios darbo aplinkos. 2014 metais Bangladeše sugriuvo "Rana Plaza" gamykla. Šios tragedijos metu žuvo per tūkstantį žmonių, daugiau nei du tūkstančiai buvo sužeisti.
Ir tai tik viena iš tragedijų, kurios nutinka prastai prižiūrimuose greitosios mados fabrikuose: gaisrai, įvairūs sužeidimai ir mirtys yra šių gamyklų darbuotojų kasdienybė.
Deja, žmonės, dirbantys greitosios mados fabrikuose, nieko negali pakeisti, nes dauguma pietryčių Azijos ir Afrikos šalių negina darbuotojų teisių.
Problemos - ne vien socialinės
Ryškios spalvos ir raštai - vieni iš labiausiai akį traukiančių drabužių bruožų. Deja, ryškios spalvos tekstilės pramonėje yra išgaunamos naudojant įvairius chemikalus, kurie kenkia augalijai ir gyvūnijai.
Nuodingi dažai, kuriuose yra gyvsidabrio, švino, arseno, yra išpilami į upes, kurios įteka į jūras, jūros - į vandenynus. Taip nuodingos medžiagos pasiskirsto po visus pasaulio vandenis.
TRAGEDIJA. 2014 metais Bangladeše sugriuvo ,,Rana Plaza" gamykla. Vikipedijos nuotr.
Sintetinės medžiagos, tokios kaip poliesteris ar nailonas, yra labai populiarios tekstilės pramonėje.
Tačiau, kai sintetinės medžiagos yra skalbiamos skalbimo mašinose, apie 1900 plastikinių mikrofibros dalelių patenka į jūras ir vandenynus.
Mokslininkų teigimu, smulkūs vandens gyvūnai tas daleles palaiko savo maistu ir jomis maitinasi. Taigi, pamažu plastiko dalelės tampa mitybos grandinės dalimi ir patenka ant mūsų stalo.
Įsigytus drabužius žmonės apsivelka vis rečiau, todėl tekstilės atliekų skaičius auga.
Skaičiuojama, kad Vakarų šalyse gyvenančios šeimos vidutiniškai išmeta po 30 kg drabužių kiekvienais metais. Tik 15 procentų tekstilės atliekų yra rūšiuojama, visa kita atsiduria sąvartynuose.
Sintetinių medžiagų drabužiai gali irti net 200 metų. Nepaisant to, daugiau nei pusė visų tekstilės gaminių yra siuvami iš nenatūralių, ilgai yrančių medžiagų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą