Dauguma mokinių - Klaipėdos ir Palangos restoranų darbuotojai, dėstytojai, keletas žmonių, kurie šiaip tuo domėjosi, iš Šilutės rajono atvažiuoja lietuvė vyndarė.
Marga publika, bet tai tik į naudą, nes jie vienas kitą papildys mokslų metu.
Daug pašauktų, maža išrinktų? Turbūt mokslų nepakanka, kad būtum geras someljė?
[CITATA]
Idealu, jei ši profesija tampa gyvenimo būdu. Tai žmonės, savo restorane arba parduotuvėje atsakingi už vyno meniu, atsirenka vynus, priderina prie asortimento, padeda žmogui pasirinkti.
Vyno ir maisto dermė - abiejų skonį padaro malonesnį.
Lietuvoje plečiasi vyninių tinklai, atsiranda vis daugiau mažų parduotuvėlių.
Vyno kultūra neplinta vien pardavinėjant vyną kaip šaldytuvus, ji prasideda tuomet, kai kas nors truputį nusimano apie tai.
Kai pardavėjas žino, ką parduoda, tada ir pirkėjas perka sąmoningai, su intelektualine intencija.
Geras someljė turi norėti būti someljė.
Ar Lietuvoje vyno kultūra klestėjo dar Valdovų rūmuose?
Į Lietuvos jungtinę karalystę su Lenkija, vos tik atsirado pirmosios didikų giminės iš Italijos, atkeliavo valgymo kultūra ir vynas. XVI amžiaus aristokratai mėgavosi geriausiu vynu, koks galėjo būti.
Buvo žmonių, kurie labai teisingai atrinkinėjo gėrimus, o carinės Rusijos laikais išsitrynė viskas, ir tarpukario Lietuvoje vynas nebuvo itin madingas.
Tokio vyno vartojimo kaip dabar dar niekada nėra buvę, ir karališką malonumą patiria paprasti žmonės.
Kaip jūs interpretuotumėte posakį: "In vino veritas"?
Neinterpretuočiau, nes visi posakiai, išaukštinantys vieną dalyką, nėra teisingi. Posakius gražu užsirašyti, bet gyventi pagal juos nėra prasminga.
Kuo išsiskiria klaipėdiečiai Vyno klubo nariai? Gal turi savų tradicijų, įpročių?
Klaipėdiečiai labai mėgsta gerti vyną pagal spalvą: žiemą gurkšnojamas raudonas vynas, vasarą beveik visi geria baltąjį. Jaučiamas gamtos, aplinkos poveikis.
Kita vertus, Klaipėdoje retokai vynas geriamas viešai, dažniau kamerinis vakarėlis vyksta namuose.
Vilniuje ir Kaune juo mėgaujamasi vakarienėse, renginiuose. Bet vyno kokybė nesiskiria.
Esate romantiškai kalbėjęs, kad vynas yra juslių poezija, kaip šviesa, kaip oras ir vanduo. Kad niekad nesate nuo jo apgirtęs. Koks nors Lotrekas ar Modiljanis išplempdavo statinę vyno, kol sukurdavo šedevrą.
Vyno gėrimas gali būti liga arba reiškinys. Jo vertingumas, išskiriantis iš kitų gėrimų, yra didžiulė skonių ir aromatų įvairovė.
Didis malonumas yra ją pažinti.
Geras vynas įkvepia kaip klasikinė muzika. Skoniai taip suderinti, kad jauti visumą. Vynas gali tavo išsiblaškymą paversti vidine harmonija.
Skeptikai prikištų, kad mes statome maistui katedras, kuriame kultą. O gal vyno gurmano požiūris į pasaulį platesnis?
Negaliu pasakyti nieko paguodžiamo; tai yra juslinė sritis. Žmogaus, kuriam jausti malonumą atrodo niekinga ir žema, galima tik gailėtis.
Vynas yra maisto kultūros dalis, ir tie, kurie nekreipia dėmesio į skonį, matyt, skiria jį kitiems dalykams; tai pasirinkimo laisvė.
Mes esame gyvosios gamtos dalis, tad natūralu, kad maksimaliai išnaudojame tai, ką davė prigimtis.
Mūsų nosis yra daug kartų jautresnė už burną, ši - už pirštus, ir jeigu turime tokius įrankius, ar protinga ignoruoti tuos pojūčius?
Su žmona Rasa siekiate tapti vyno magistrais, studijuojate Londono spirito ir vyno akademijoje. Kokias galimybes tai atveria?
Aš jau gavau bakalauro laipsnį ir kitas žingsnis - tik stoti į magistrantūrą. Siekiant vyno magistro laipsnio atsiveria aibė galimybių, bet pirmiausiai savo žiniomis pagerintume Lietuvos statusą vyno pasaulyje.
Mūsų rinka labai maža, neįdomi daugeliui šalių.
Bakalauro ar magistro statusas, žinios rodo, kad nesame periferija, o esame Europos kultūros dalis, rūpinamės savo reputacija.
Kokių nuotykių ir naudos jums suteikė kelionės po Europos vynuogynus, be to, kad išmokote prancūzų kalbą, kurią supranta ispanai ir italai?
Dažniausiai ne nuotykių ieškai, o gerų potyrių. Man patiko mūsų paskutinė pavasario kelionė per Bordo, Burgundijos regionus, kurie apskritai yra išlepinti pasaulio dėmesio.
Patys geriausi Burgundijos, netgi Šampanės vyndariai dar prieš dvejus metus su mumis net nesišnekėjo, jie savo produkciją labiau norėjo parduoti Rusijai.
Dabar, kai visos pasaulio šalys buvo nuleistos kojomis ant žemės, Europa sunkmečio parklupdyta ant kelių, dirbti lengviau: kitiems jau neatrodome liliputai.
Lietuvos rinkoje atsirado daug puikių vyndarių vynų. Pasibaigus krizei, būsime pakylėję šią sritį į aukštesnį lygį. Laukia geresni laikai.
Ar jau teko spausti nuosavo vynuogyno pirmąjį vyną?
Vis dar laukiu. Pirmais ir antrais metais vynuogės užmezgė keletą uogų, jas pasodinome prieš ketverius metus, ir šiemet vynuogienojai jau duos šiokį tokį derlių. Juos reikia saugoti, leisti subręsti, tada tegu krauna kekes.
Beje, Klaipėdos krašte yra net du vyndariai, nugalėję kasmetinio Lietuvos vyno čempionato vyndarių rungtyje. Savo iniciatyva nusprendėme su Lietuvos ekspertais ne tik vertinti geriausius pasaulio vynus, bet leisti atsiskleisti ir tautiečių gebėjimams.
Rokiškietis Julius Nagelė laimėjo su savo juodųjų serbentų vynu, o antrą ir trečią vietas pasidalino plungiškis ir šilutiškis su aviečių ir serbentų vynais.
Lietuviškų vynuogių vyndariai nepateko į pirmaujančiųjų trejetuką.
Jau yra gero lietuviško vyno, ir vyndariai laukia, kol bus leista jį pardavinėti. Manau, savo tėvynėje bus stiprūs Vakarų Europos ir Amerikos konkurentai.
Ar tiesa, kad sėkmė aplanko tuos, kurie negalvoja, kaip uždirbti daug pinigų, bet su azartu daro tai, ką geriausiai sugeba?
Netiesa. Jeigu nori būti tik garsus, dirbk su aistra, ir būsi, bet jeigu nori uždirbti pinigus, turi tai padaryti.
Vyno verslas nėra pelningiausias verslas, ten lengviau dirbti su aistra nei siekiant praturtėti.
Kaip manote, ar dukros perims jūsų verslą?
Kol kas jaunylė Bitė Gilė ruošiasi būti astronomė ar astronautė.
Kol užauga - vaikai neprognozuojami.
Vyresnioji dukra kitą savaitgalį Vyno dienose dalyvauja vyno ir desertų čempionate: mama renka vyną, o dukra ruošia desertą.
Veiksmas vyksta, vaikai įsitraukia į tą veiklą, džiugu, kad jie neignoruoja juslių, nemano, kad svarbu tik intelektas ir dvasia.
Ar jūsų aukštos kilmės šuo Baironas irgi gurmanas?
Baironas labiausiai mėgsta vynuogyne papūdyti kaulus ir už pusmečio išsikasęs juos suėsti. Tikras prancūzas.
Ar lieka laiko pomėgiams?
Su vaikais randame laiko golfui ar badmintonui.
Leidžiant "Vyno žurnalą" fotografavimas yra nuolatinis užsiėmimas, kaip ir rašymas.
Rašymas yra toks malonus, estetiškas dalykas, kad norėtum tik tai ir daryt, bet nedaug rašytojų Lietuvoje gyvena iš rašymo.
Manau, vyndariams, kuriems siunčiame žurnalą, patinka pasižiūrėt, kaip jie atrodo nuotraukose.
Mūsų skaitytojų ratas nemažėja, akivaizdžiai stiprėja vyno bendruomenė.
Daugėja intelektualaus jaunimo, ieškančio prasmių, jiems norisi žinoti apie vyną, ne tik jį gurkšnoti.
Sakoma, kad vyras stiprus, kai už jo pečių yra stipri moteris.
Jei neturėčiau Rasos, būčiau kitoks. Tai, kad esame pora, mus gelbsti, nes galime pasidalinti pomėgiu, netenka atsiskirti.
Mes visą laiką gyvename vienas kitu, o vynas rytą vakarą nėra uždrausta tema. Kalbamės apie darbą, kuris yra ir gyvenimo būdas.
Kiti vyno žinovai gali man pavydėti tokios žmonos.
Sakėte, kad esate atviras visiems skoniams: kokį bjauriausią patiekalą teko ragauti?
Patiekalai nėra baisiausi dėl sudėties; man baisus tas, į kurį nemalonu žiūrėti. Valgyti kirmėlę - sunkus užsiėmimas, ir trukdo akys, ne gomurys.
Visi keisti dalykai dažniausiai būna žali: jeigu išvirsite smegenėles, jos atrodys kaip tam tikro pavidalo mėsa, o jeigu valgysit žalias, - bus šleikštoka.
Bet man patinka bandymai. Šiaip esu saldumynų mėgėjas.
Kas jums yra nutikę maloniausio geriant vyną?
Kai ateina įkvėpimas, vyną derindamas su muzika atrandi kitus pasaulius viename ir kitame. Panyri į ramybės būseną kaip Buda, sugrįžti į save.
Kartais vyną gerti yra kančia, kurią nugalėjus būna dar didesnis malonumas.
Jei pakviesčiau eksperimentui ir užrištomis akimis jūs paragautumėt vyno, kokių magiškų galių atskleistumėte turįs?
Vyno spaudimo būdą, metus, vynuogių veislę žinoti privalu, šalį atspėti sunkiau, nes pasaulis jau suvienodėjęs. Beje, mes turime klubą, kur susirenka Lietuvos vyno ekspertai, ir tą žaidimą žaidžiame visą laiką.
Kiekvienas atsineša slaptą butelį, ragauja gurkšnį ir pasako bei pagrindžia savo versiją.
Atpažinimo džiaugsmas yra vienas didžiausių.
Ar bent vienas Vyno klubo narys pasakė, kad geriant vyną lengviau išgyventi sunkmetį?
Visi galvoja, kad žmonės pradėjo gerti daugiau vyno. Nepasakyčiau. Vynas gali padėti užsimiršti trumpam, bet tai ne išeitis. Čia mes kalbame apie alkoholizmą.
Alkoholis vyne yra tik vienas iš elementų.
Ar nenutiks, kad ligi soties pasimėgavęs hedonistiniais džiaugsmais grįšite prie mokslininko karjeros?
Tam tikra prasme mokslinį darbą dirbu ir šioje srityje: esu pedagogas. Kai išmokai mokinius pagrindų, reikia mokyti sudėtingesnių dalykų, todėl pats turi žinoti bent dukart daugiau.
Manau, kad mano vyno karjera tęsis dar labai ilgai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą