Kaip sako tinklaraštininkas ir mados renginių organizatorius A. Remeika, forume jis norėjo kalbėti ne tik apie tvarumą ir vartojimą, bet ir reabilituoti madą.
„Pradėjau rengti paskaitas apie madą, kurios orientuotos į paprastą žmogų, nes mada Lietuvoje yra diskredituota. Daug kam atrodo, kad domėtis politika, sportu yra cool, o domėtis mada – kažkas nerimta, tarsi „mergaičių užsiėmimai“. Aš pats su tuo stereotipu dažnai susidurdavau. Tad noriu savo profesionalių bičiulių pagalba kurti atsvarą šitam judėjimui prieš mados nuvertinimą ir šviesti žmones“, – atvirauja A. Remeika.
Arnoldas Remeika.
Anot kostiumo dizainerės Liucijos Kvašytės, žmonės, nors ir mažais žingsniais, bet tampa vis sąmoningesni. Kai kurios mados kompanijos jau siūlo sprendimus, kurie leidžia išvengti milžiniškų nepanaudotų drabužių ar kitos produkcijos naikinimo. Pavyzdžiui, viena mados gigantė perkėlė madų pristatymą į virtualų pasaulį. Tokios kolekcijos pristatymas sumanytas tam, kad drabužis būtų siuvamas tik suradęs savo užsakovą.
Dar viena užsienio kompanijų siūlo ne tik įsigyti drabužį, bet ir dalyvauti jo kūrime – užsakovas gali pasirinkti norimą audinio tekstūrą, raštą, spalvą. Tokie sprendimai, ant L. Kvašytės, kol kas tėra vienetiniai. Tačiau mados industrija ima skatinti vartotojų sąmoningumą ir aktyviai šviečia visuomenę.
„Pavyzdžiui, natūralūs kailiniai, jai juos gerai prižiūrite, gali tarnauti apie 80 metų. Sintetiniai, kurių kūrėjai skambiai sako, jog nežudo gyvūnų, apie dešimt. Tokiu atveju kyla klausimas, kas tvariau, ilgametis drabužis, ar sintetinis audinys, kurio vartojimo laikas gerokai trumpesnis? Didžiausia visuomenės yda – vartojimas iš įpročio. Amerikoje net 92 procentai žmonių yra priklausomi nuo greito vartojimo. Tačiau kur tai veda?“, – retoriškai klausia L. Kvašytė.
Mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė sako, kad pilna drabužių spinta vargu ar atskleis žmogaus asmenybę ir individualumą. Ji siūlo pasirinkti vadinamą kapsulinę spintą – kai garderobe dominuoja vos keli tarpusavyje derantys drabužiai. Taip vartotojas sutaupo begalę laiko, mat prižiūrėti reikės kur kas mažiau drabužių, o gerai prižiūrimi jie tarnaus ilgiau.
Moteris juokauja, kad ji turi ir „laimingos vištos“ teoriją, kuri aiškiai parodo, kaip kinta žmogaus poreikiai ir mąstymas.
„Žmogus pradėjo galvoti, ką jis valgo, ką rengiasi ir tai jau yra gerai. Turiu pokštą, kad suvokimas ateina iš „laimingų vištų“ teorijos: pradėjome galvoti, kaip ir kur tos vištos deda kiaušinius, laisvai gyvenančias vištas pradėjome vadinti laimingomis vištomis. Neseniai mačiau reklamą ant troleibuso, kur pavaizduota tokia vištą, lyg šauktų jėėė! visa laiminga.
Kai aš augau, net neįsivaizdavau, iš kur ateina tas „miestietiškas“ kiaušinis, neįsivaizdavau, kaip ir daugelis, kaip tos vištos gyvena. Mes, visų pirma, pradėjome galvoti, ką valgome. Prasidėjo eko produktų mados, pradėjo rūpėti, kas yra virtuvės šefai, jie tapo stiliaus žurnalų ikonomis.
Lygiai tą patį principą mes pritaikome madai – svarbu, koks dizaineris gamino drabužius, kokiais principais buvo pagamintas, ar ji neteršia aplinkos, ar jis nekenkia sveikatai, kalbant apie alergiją. Tuomet sužinojome, kad reikia naujus drabužius išskalbti prieš dėvint, tai irgi buvo reakcijų: kas čia per naujiena? Kas nori išskalbti naują drabužį? Anksčiau mes aklai dėvėjome madą“, – dėsto M. Palaikytė.
Skaudžiausia planetai mada įvardijama greitoji mada. „H&M“, praėjusių metų duomenimis, sunaikino neparduotų drabužių už 3,5 milijardo eurų. „Burberry“ 2017-2018 metais sunaikino neparduotos produkcijos už 38 mln. JAV dolerių. „Richemont“ įmonei priklausantys prekių ženklai „Cartier“ ir „Montblanc“ per pastaruosius dvejus sunaikino laikrodžių, kurių kaina siekia apie 448 mln. eurų. Tai tik kelios kompanijos, kurios naikina produkciją degindami, užkasdami į žemę ar kitais gamtos netausojančiais būdais.
Lektoriai sako, kad tai, kokia bus rytojaus mada, priklauso ir nuo vartotojų, mat jiems įtikti norintys gamintojai jau skelbia, kad nori prisidėti prie mažesnės planetos taršos ir vis drąsiau kalba apie nepanaudotos produkcijos perdirbimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą