Specialiose parduotuvėse galite įsigyti įvairios vilnos: merino (švelnioji), karšinio (šiurkštesnė, tačiau lengviau apdirbama) ir jau ypatingesnių vilnos atmainų su šilko ar medvilnės pluoštu. Reikia nepamiršti, jog dauguma atvejų skirtingų vilnos rūšių maišyti nepatartina.
Jeigu nuspręsite velti sausu būdu (kamšymo technika), prireiks tik specialios adatėlės ir kempinės. Vis dėlto daugelis veltinio dirbinių gaunami veliant šlapiuoju būdu, t.y. naudojant karštą muiluotą vandenį ir trinant. Taip vilna traukiasi ir įgauna formą.
"Būna, jog žmonės ateina ir prašo, kad parodyčiau, kaip pasidaryti batukus ar švarką, nors prie veltinio nėra gyvenime prisilietę", - šypsojosi R. Doseth, pastebėjusi, kad, kaip ir visur, pirmiausia reikia pradėti nuo elementarių dalykų.
Pradedantiesiems patartina išmokti velti kamuoliukus, virvutes ir tik po to pereiti prie sudėtingesnių elementų. Pirmajam blynui puikiai tiktų paprasčiausia servetėlė.
"Iš pradžių, kol mokiausi, visas procesas užtrukdavo daug ilgiau. Vidutinio dydžio paveikslui padaryti reikėjo septynių valandų, dabar tai neužima nė pusės to laiko - reikia tik didelio noro ir šiek tiek patirties", - pasakojo Brigita Žilinskaitė, šiuo amatu užsiimanti jau pusantrų metų.
Jei savarankiškai mokytis atrodo pernelyg sudėtinga, nenusiminkite - organizuojami įvairūs "veltiniautojų" kursai, kurių metu galite išmokti veltinio technikos.
Tiems, kurie patys neturi laiko ar noro užsiimti rankdarbiais, tačiau nori interjerą papuošti iš veltinio pagamintais dirbiniais, už originalius rankų darbo daiktus teks pakloti nemažą pinigų sumelę - kainos svyruoja nuo poros dešimčių litų (tiek kainuoja viena servetėlė) beveik iki tūkstančio (už tikrai didelį ir sudėtingo piešinio paveikslą).
"Veltinis - "crazy" medžiaga, kuri jūsų namams gali suteikti jaukumo, ekstravagancijos, originalumo, sudaryti minkštumo efektą ar tiesiog pakelti nuotaiką", - apibendrino veltinio meistrė-dizainerė R. Doseth.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą