Tiesa, šiam faktui iškilus viešumon, politikai suskubo teisintis - ne iki gyvos galvos, trumpiau.
Toks projektas jau buvo prastūminėjamas prieš 13 metų. Tąkart prastumti nepavyko. Dabar - antras bandymas. Buvusio, bet jau neišrinkto, seimūno renta būtų 50 proc. Seimo nario atlyginimo, kuris dabar siekia 3414 eurų.
Štai ir paaiškėjo, kad Lietuvoje yra tik viena partija. Nagų, riestų į save, partija. O visi kiti ideologiniai išsisluoksniavimai yra tik akių dūmimas visuomenei. Į Seimą neišrinktas politikas iškart išsipilietina.
Tampa čia gyvenančiu, bet jokios atsakomybės prieš valstybę nejaučiančiu godžiu šešku. Nors ką tik virkavo, kaip jam gaila vargstančių, mažai uždirbančių, tačiau pats pasiruošęs griebti iš valstybės biudžeto kuo daugiau pinigų.
Svarbiausia - neuždirbtų. Nors save gerbianti, ori asmenybė tokių neuždirbtų, neužsitarnautų pinigų nė už ką nesigvieštų.
Už ką visuomenė turi duoti buvusiam politikui „arbatpinigių" iki jo gyvenimo pabaigos? Už tai, kad Seime taip blogai dirbo, kad rinkėjai jo daugiau neišrinko. Pašalino iš valstybės statybų kaip kokį niekdarį, brokdarį dažytoją, mūrininką. O jis dabar kerštauja. Rentos reikalauja. Ir tam argumentų randa. Kad seimūnams, matote, sunku susirasti darbą. Arba jeigu šviestųsi renta, Seimo ilgasėdžiai lengviau užleistų vietas jaunesniems.
Žmonės, norintys tapti Seimo nariais, ir taip žino, kad viena kadencija - 4 metai. Darbo sutartis su visuomene - terminuota. Jei tarnystė įtiks, visuomenė tą sutartį pratęs. Jei neįtiks - duos išeitinę kompensaciją ir drožk namo. Tačiau formuojama nauja praktika.
Jei kriuksė vienąkart užsiropštė ant altoriaus, tai nė už ką gražiuoju neišprašysi. Šiaip ne taip išprašei iš Seimo - vis vien visuomenė už tą klaidą turės mokėti. Tad kyla klausimas, kas valstybei ekonomiškai naudingiau: laikyti nevykusį politiką Seime iki gyvenimo pabaigos, ar mokėti nevykusiam politikui ne Seime iki gyvenimo pabaigos? Nes nebūdamas Seime jis vis vien valstybei mažiau kenkia.
Negi politikai, pamokslaujantys verslininkams, pedagogams, mokslininkams, medikams, kaip reikia gyventi, patys yra tokie bejėgiai infantilai, kad nepatekę į Seimą jau nesugeba užsidirbti duonos kąsniui?
Jei Seimas - infantilių pašalpinių vieta, tai į jį reikėtų rinkti iš tikrųjų socialiai pažeidžiamiausius bėdžius. Pamatei žmogelį, elgetaujantį prie bažnyčios, ir pasiūlai balotiruotis į Seimą.
Nustatant ne 5 proc., o 5 centų kartelę. Surenki 141-o asmens patį pigiausią Seimą. Suteiki 4 metų garantinį poilsį. Su nakvyne ir solidžiu 607 Eur „ant popieriaus" apmokėjimu.
Juos, užsimaniusius rentų, bent galima būtų suprasti, kad per kadenciją iš minimalios algos nesugebėjo susitaupyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą