Šeštadienį vyko, galima sakyti, repeticija, o sekmadienį prasidėjo tikrieji jūrinių pratybų "Baltops 2019" išsilaipinimo Nemirsetos pajūryje mokymai. Tai vienas iš nedaugelio didelių pratybų epizodų, susijęs su Lietuvos krantu, kurį galėjo stebėti ir Lietuvos žmonės.
Pirmiausia norime nuraminti, kad Lenkijos amfibiniam karo laivui "Gniezno", kuris neva užplaukė ant seklumos ir galėjo būti gerokai apgadintas, Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) atstovo Ramūno Kažersko teigimu, nieko blogo nenutiko, gelbėti jo nereikėjo.
"Visų pirma amfibinio laivo tikslas ir yra užplaukti ant seklumos. Jis turi švelniai atsitrenkti į krantą, nuleisti rampą, kuria sunkioji technika išvažiuoja į labai negilų vandenį. Vykstant desanto išsilaipinimui Lenkijos laivas turėjo techninių problemų, bet savo jėgomis susitvarkė ir šiuo metu jau yra išplaukęs toliau vykdyti užduotis", - sakė R. Kažerskas.
Nustebino net visko mačiusį
Per pratybas Nemirsetos paplūdimyje į krantą išsilaipino apie 60 sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų karių, krantą pasiekė apie 50 karinės technikos vienetų. Tai buvo įvairių rūšių laivai amfibijos, tiesiog išvažiavusios ant kranto, skraidė sraigtasparniai ir lėktuvai. Daugiausia naudota ispanų ir amerikiečių technika.
LKJP štabo viršininko pavaduotojas civilių ir kariškių bendradarbiavimui komandoras leitenantas R. Kažerskas, KJP tarnaujantis nuo 1997 metų, įvairiausių pratybų matęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, prisipažino, kad Nemirsetoje vykusios pratybos gerokai jį nustebino. Beje, jį šiek tiek nuvylė tai, kad jas stebėjo kur kas daugiau užsienio žurnalistų nei vietinių.
"Buvo tikrai įspūdinga. Viskas vyko vienu metu darniai ir koncentruotai, nereikėjo laukti kokią pusę valandos, kol ką nors pamatysi. Prasidėjo viena banga, kita, skraido lėktuvai, kareiviai bėgioja ir viskas vyko labai intensyviai. Manau, kad realybėje taip ir būtų. Toks koncentruotas didelių pajėgų su skirtinga technika išsilaipinimas iš jūros remiant oro pajėgų sraigtasparniams darė didelį įspūdį. Tu stovi paplūdimyje, aptvertoje dalyje, ir atrodo, kad ant tavęs tuojau užvažiuos tanketė. Buvau labai maloniai nustebintas. Dažnai būna, kad viskas vyksta gana lėtai, gana toli, beveik nieko nematai. O čia viskas vyko ant kranto aplink tave. Buvo demonstruojamas greitasis išsilaipinimas iš sraigtasparnių, kada sraigtasparnis nusileidžia labai žemai, kai kyla tikros smėlio audros aplinkui. Palyginti su tuo, ką esu matęs per savo gyvenimą net ir užsienio valstybėse, šios pratybos padarė labai didelį įspūdį. Jį sustiprino dūmai ir šaudymas", - kalbėjo R. Kažerskas.
Iš pradžių siunčiami maži junginiai
Karius netoli kranto atplukdė daug didelių laivų. Didžiausias iš jų buvo ispanų lėktuvnešis. Stovintieji krante jį netgi galėjo matyti, nors, žinoma, jis buvo gana toli. Tie didieji laivai išleido į jūrą mažesnius laivelius, vadinamąsias plaukiojančiąsias tanketes. Jos atplaukė jūra iki kranto ir tada išvažiavo ant kranto.
R. Kažerskas pasakojo, kad paprastai, kai pajėgos nori išsilaipinti krante, viskas prasideda intensyviu bombardavimu, šaudymu ir pan. Iš pradžių į krantą yra siunčiami maži mobilūs gerai ginkluoti junginiai. Jie užtikrina bent mažą plotelį pakrantės, kuriame būtų saugu išsilaipinti. Tada atplaukia didesni laivai, turintys daugiau karių ir įrangos. Galų gale jau priartėja dideli amfibiniai laivai, iš kurių išvažiuoja tankai, tanketės, artilerija ar kitokia įranga. Ir taip pamažu užtikrinamas vis didesnis saugaus paplūdimio plotas.
Iš didžiųjų laivų, kurie priplaukė arti kranto, buvo lenkų amfibinis laivas "Gniezno", iš kurio išvažiavo vikšrinė technika.
Pasibaigus mokymams Nemirsetoje kariai grįžo į savo laivus ir išplaukė į pratybas, vyksiančias kitame regione.
Operacijoje dalyvavo jūrų pėstininkai iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos ir Rumunijos, taip pat Lenkijos ir JAV desantiniai laivai, aviacinę paramą teikė Ispanijos atakos lėktuvai, Jungtinės Karalystės ir JAV sraigtasparniai. LKJP laivai "Sėlis", "Aukštaitis" ir gelbėjimo laivas "Šakiai" išsilaipinimo metu užtikrino operacijos rajone saugią laivybą.
Mūsiškiai užtikrino saugumą
"Šitų pratybų metu mes užtikrinome saugumą. Birželio 14 d. vyko tikri šaudymai iš sraigtasparnių kovinėmis raketomis į mūsų šaudymo rajoną, kuris buvo visai netoli Juodkrantės. Mes pagaminome taikinius, juos nuplukdėme į šaudymo rajoną. Tada iš amerikiečių kreiserio pakilo kovinis sraigtasparnis su dviem raketomis ir iššovė jas į taikinius, buvusius prie mūsų krantų. Pataikymas buvo nerealus. Vienas amerikiečių oro pajėgų atstovas buvo visiškai "apšalęs". Jis sakė: "Turėjau tokią galimybę, apie kurią svajojau visą savo gyvenimą. Iš tikrų raketų šaudyti į tikrus taikinius matant krantą." Beje, jis seniai jau tarnauja kariuomenėje", - pasakojo R. Kažerskas.
Pratybos tęsiasi
"Baltops" pratybos yra didžiausios kasmetinės jūrinės pratybos, vykstančios Baltijos jūroje. Joms vadovauja Amerikos laivynas. Šiemet jos vyksta jau 47 kartą. Prasidėjo birželio 7 d. ir tęsis iki birželio 21 d.
"Baltops" pratybos kaip didelė dėlionė susideda iš daugybės įvairių mokymų. Jie vyksta ir Švedijoje, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, ir vienoje, ir kitoje Baltijos jūros pusėje. Šiuo metu vyksta ir išminavimo operacijos, šaudymai jūroje ir kt.
Jose dalyvauja apie 50 karo laivų, apie 30 lėktuvų. Pratybose jūroje dalyvauja net trys Lietuvos karo laivai. Be "Aukštaičio", "Skalvis" dirba išminavimo laivų grupėje, "Dzūkas" - patrulinių ir kovinių laivų grupėje.
Informacija
Birželio 14-16 d. Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje vykusiose pratybose "Baltops 2019" dalyvavo dvi didžiausios NATO laivų junginių nuolatinės parengties NATO laivų pirmoji ir NATO priešmininių laivų pirmoji grupės.
Pratybose Baltijos jūros regione birželio 9-21 d. iš viso dalyvaus daugiau nei 11 tūkst. įvairių karinių pajėgų atstovų iš 16 NATO ir 2 partnerių šalių: Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos ir Vokietijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą