A. Brazauskas kaltino žiniasklaidą skleidžiant netiesą.

Premjeras Algirdas Brazauskas apkaltino Klaipėdos žiniasklaidą skleidžiant neteisingą informaciją apie AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) privatizavimą.
Pasak A. Brazausko, "Klaipėdos laivų remonto" privatizavimas su prieplaukos kruiziniams laivams švartuotis statybomis, privažiavimo kelių bei piliavietės įrengimu neturi nieko bendra. O pilies teritorija, premjero teigimu, KLR nepriklauso, todėl ir nebus privatizuojamas.
Teritorija, kur išlikusiose Klaipėdos pilies fosose ir toliau plečiamas Pilies muziejus bei žadamas tiesti privažiavimo prie šiuo metu rekonstruojamo pirso kelias, pasak ministro pirmininko, jau 2000 m. gegužės mėnesį yra perduota Klaipėdos miesto savivaldybei ir KLR veiklai netrukdo bei su ja nesusijusi.

Kreipėsi Taryba

Tačiau "Vakarų ekspresas", pirmasis parašęs apie A. Brazausko pasiūlymą įtraukti KLR į privatizuojamųjų įmonių sąrašą, neužsiminė apie piliavietės privatizavimą. Buvo tik iškelta prielaida, kad įmonės pirkėjas įgis teisę valdyti baigiamą įrengti kruizinių laivų prieplauką.
Tačiau premjeras neužsiminė, jog privatizuoti įmonę pirmąjį šių metų ketvirtį, pasiūlė ji su Vyriausybės kanclerių Zenonu Kaminsku.
Apie privatizavimo konkurso nugalėtojo galimybę tapti piliavietės šeimininku prabilo Klaipėdos miesto Taryba, palaikiusi liberalų iniciatyvą išsiųsti raštą Vyriausybei "Dėl privatizavimo procesų Klaipėdos piliavietėje".

Premjerui rūpi tvarka

"KLR privatizavimas yra viena, o tai, ką matėme planuose ir maketuose, iliustruojančiuose piliavietės viziją, yra visai kas kita",- "Vakarų ekspresui" sakė A. Brazauskas. Jo teigimu, viskas, ką yra numačiusi pastatyti Klaipėdos savivaldybė, bus įgyvendinta.
Tačiau šiuo metu pagrindinis tikslas - iki gegužės mėnesio paruošti prieplauką, kad prie jos galėtų švartuotis į Klaipėdą atplaukiantys kruiziniai bei draugiškų valstybių karo laivai.
"Man, kaip ir jums, taip pat rūpi, kad jau gegužės mėnesį čia galėtų atvažiuoti autobusai, kurie turistus iš laivų galėtų nuvežti į miestą ne per tą "architektūrinį laužyną", o per civilizuotai įrengtą teritoriją. Kol kas čia regime siaubingą vaizdą, kurio negalime parodyti nei Lietuvos, nei užsienio svečiams",- rūpestį parodė premjeras.

Privatizuos tik įmonę

Antras tikslas, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio galėtų laisvai prieiti prie Kuršių marių.
"Tai yra du pagrindiniai tikslai, kuriuos mums reikia pasiekti, ir dėl kurių įgyvendinimo mes visi, ir Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, ir Vyriausybės kancleris Zenonas Kaminskas, ir Valstybės turto fondo direktorius Povilas Milašauskas, ir kiti svarbūs asmenys čia atvažiavome. Na, o KLR privatizavimas yra visai kas kita",- sakė ministras pirmininkas.
A. Brazausko teigimu, KLR, kaip ir visos kitos valstybės valdomos pramonės įmonės, bus privatizuota. Tačiau tai dar nereiškia, kad galimas šios įmonės privatizavimo konkurso nugalėtojas bus ir kruizinių laivų terminalo operatoriumi. "Šio klausimo mes Vyriausybėje dar nesvarstėme. Kita vertus, o kodėl jis juo turėtų būti?"- sakė A. Brazauskas.

Įteikė miesto pageidavimus

Vakar Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sykiu su premjeru atvažiavusiam Valstybės turto fondo generaliniam direktoriui P. Milašauskui įteikė savo pasiūlymus dėl KLR privatizavimo sutarties. P. Milašausko teigimu, į visus uostamiesčio Savivaldybės pasiūlymus bus atsižvelgta.
Atsakydamas į smulkiųjų KLR akcininkų atstovo Broniaus Mikutos klausimą, ar bus atsižvelgiama į jų nuomone, P. Milašauskas atsakė, jog specialių konsultacijų ar derybų su jais nevyks, o pasiūlymus turintys akcijų įmonės darbuotojai galės pateikti bendra tvarka.
Šiuo metu 15 mln. Lt dydžio akcinio KLR kapitalo valdo VTF (70 proc.), dabartiniai bei buvę įmonės darbuotojai (13 proc.) ir "Vitomos" generalinis direktorius A. Jankauskas ir su vertybinių popierių perpardavimo siejamu Igoriu Leontjevu (17,6 proc.).
Pastarieji du asmenys akcijas už 798 tūkst. Lt nusipirko iš verslininko Sergejaus Šablovskio, kuris, savo ruožtu, jas įsigijo iš su EBSW koncernu susijusios Kauno ketaus liejyklos.

Terminalo dar nebus

Nepaisant premjero rūpesčio jau šiandien aišku, kad tikro terminalo ir šį kruizų sezoną dar neturėsime. Viena iš priežasčių - Klaipėdos miesto savivaldybė neišnuomojo žemės sklypo KLR, kur būtų statomas keleivių peronas. O kol nėra išnuomoto sklypo, tol negali prasidėti projektavimo darbai, o be projekto negalima pradėti statybos rangovų parinkimo, kurie statytų šį statinį, procedūros.
Ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybė gavo KLR direktoriaus Naglio Puteikio raštą, kur prašoma "kuo greitesnio žemės nuomos sutarties Žvejų g. 28 parengimo, nes dabartinis delsimas neleidžia AB "Klaipėdos laivų remontui" pradėti Kruizinių laivų terminalo pastato šioje vietoje projektavimo ir statybos".
Tuo tarpu Savivaldybės Planavimo departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko manymu, kruizinių laivų terminalui tokio perono nereikia. Jo manymu, tereikia nedidelio pastatėlio, kuriame galėtų glaustis keli pasieniečiai ir muitininkai.
Be to, "Vakarų ekspresui" sakė K. Macijauskas, Savivaldybė negali pasirašyti sklypo nuomos sutarties, kadangi KLR neužregistravo šio sklypo ribų valstybinėje Kadastro registro įmonėje.