Premjero Algirdo Brazausko pasiūlymas įtraukti pelningai dirbančią AB "Klaipėdos laivų remontas" į privatizuojamųjų įmonių sąrašą suglumino tiek miesto vadovus, tiek pačios įmonės atstovus. O sprendimas įmonę privatizuoti kitų metų pirmajame ketvirtyje - iki kruizų po Baltijos jūrą sezono pradžios - leidžia įtarti, kad Vyriausybė jau turi numačiusi konkretų pirkėją, kuriam labai svarbu kuo skubiau įsigyti kruizinių laivų terminalo operatorę.
Dar viena, daug didesnė Klaipėdos įmonė - AB Klaipėdos transporto laivynas - privatizuojamas jau antrą kartą. Tačiau niekas šios įmonės privatizavimo proceso neskubino ir nesistengė to padaryti per tris mėnesius. Tuo tarpu pačiame miesto centre įsikūrusi įmonė - gardus kąsnelis daugeliui investuotojų.
Atstovai neinformuoti
Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė apie šį daugeliui netikėtą pasiūlymą "Vakarų ekspresui" nieko negalėjo pasakyti. "Vyriausybė tėra paskutinioji instancija, kuri tvirtina tuos dokumentus, kuriuos parengia Turto fondas. Pasiūlymus dėl valstybinių įmonių privatizavimo teikia jis",- sakė N. Pumprickaitė.
Tuo tarpu Valstybės turto fondo (VTF) atstovė Jolanta Varapnickaitė-Mažylienė sakė, jog 70 proc. "Klaipėdos laivų remonto" akcijų patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Todėl VTF jokios informacijos apie šią įmonę bei jos privatizavimą neturi.
Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Inona Brasiūnienė informavo, kad pasiūlymas privatizuoti "Klaipėdos laivų remontą" buvo pateiktas paskutiniajame Tranzito komiteto posėdyje. Taip pasielgti pasiūlė pats premjeras Algirdas Brazauskas. Tačiau į klausimą, kam reikia skubėti, I. Brasiūnienė atsakyti negalėjo.
Prielaidos piktnaudžiauti
"Klaipėdos laivų remontas" skyriaus viršininkas Linas Poška "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad šis Vyriausybės sprendimas sudaro prielaidas būsimiesiems savininkams piktnaudžiauti. "Per įmonės teritoriją reikia nutiesti kelią iki prieplaukos kruiziniams laivams švartuotis. Tam reikės nugriauti keturis pastatus. Šiemet to padaryti jau nebespėsime - darbus teks atlikti kitą pavasarį. O jei per tą laiką įmonė bus parduota, naujieji jos savininkai neabejotinai pareikalaus kompensacijų už netenkamus pastatus ir negautą pelną",- samprotavo L. Poška.
Savivaldybė, kuri turi tą kelią nutiesti, naujiesiems bendrovės savininkams privalės mokėti dešimtimis milijonų litų skaičiuojamas kompensacijas.
"Viskas labai logiška - žmogus, nusipirkęs įmonę, už kiekvieną pastatą reikalaus kompensacijos, kuri gali siekti iki 50 mln. litų. Vyriausybė, pardavusi įmonę už kokius 3 mln. litų, vėliau išmokės savininkui tuos pačius 3 mln. ir dar 47 mln. litų", - kalbėjo L. Poška.
Savivaldybės neinformavo
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius sakė, kad Savivaldybė neįnicijavo šio Vyriausybės sprendimo: "Miestas šią valstybei priklausančią įmonę valdo patikėjimo teise. Vyriausybė turi pilną teisę ją įtraukti į privatizuojamųjų sąrašą. Tačiau nors iš mandagumo galėjo apie informuoti ir mus - Klaipėdos miesto vadovus".
"Bet aš nebūčiau toks pesimistas - be abejonės, įmonės likimas sietinas su teritorija, kurioje turi atsirasti naujos kokybės statinių, ten turi būti plėtojamas naujas verslas, plėtra sietina ir su kruizinių laivų terminalo atsiradimu, su privažiavimo keliais. Ten galima ir tam tikra gamybinė veikla, kuri būtų patraukli šalia šios teritorijos", - informacijos agentūrai BNS kalbėjo uostamiesčio vadovas.
Senieji nutarimai - nebegalioja
Tuo tarpu "Klaipėdos laivų remonto" gamybos direktorius Bronius Mikuta, turintis 8 tūkst. bendrovės akcijų, naująjį Vyriausybės sprendimą vertina teigiamai. "Jei bus skaidri privatizacija aš į šį procesą žvelgiu su optimizmu",- sakė B. Mikuta.
Jis sakė, kad 1994 m. Vyriausybės nutarimas, pagal kurį iki 2009 m. įmonė turi nutraukti veiklą, nebegalioja dėl kelių vėlesniais metais išleistų nutarimų - sukaupti iki 10 proc. privatų kapitalą, o vėliau - privatizuoti iki 30 proc. bendrovės.
"Juk sprendimas nutraukti "Klaipėdos laivų remonto" veiklą buvo taikytinas valstybinei įmonei. Šiuo metu 30 proc. įmonės kapitalo - privatus. Na, o paskutinysis sprendimas ją privatizuoti - situaciją keičia iš esmės. Todėl šis 1994 m. Vyriausybės sprendimas, manau, nebegalioja",- "Vakarų ekspresui" kalbėjo B. Mikuta.
Nežinomi akcininkai
Be Klaipėdos miesto savivaldybės (70 proc.) ir dabartinių bei buvusių darbuotojų (apie 10 proc.), 15 mln. litų akcinį įmonės kapitalą dar valdo du kol kas oficialiai nežinomi asmenys (17,6 proc.), praėjusią savaitę už 798 tūkst. Lt nusipirkę akcijas iš verslininko Sergejaus Šablovskio. Tie du nežinomieji galėtų būti susiję ir su paskutiniuoju Vyriausybės sprendimu privatizuoti "Klaipėdos laivų remontą".
Bendrovėje dirba 120 žmonių. Pernai pasiekta apie 5 mln. litų apyvarta, tokia pat ji planuojama ir šiemet. 2001 metais įmonė patyrė 70 tūkst. litų nuostolių, o šiemet numato gauti tiek pat pelno.
Maždaug pusę pajamų įmonė gauna iš laivų remonto (per metus suremontuojama apie 40 laivų), likusią dalį - iš patalpų nuomos, laivų aptarnavimo, metalo darbų bei jachtų uosto.
Turistai atveža pinigų
Šiemet į Klaipėdą buvo užsukę 24 kruiziniai laivai, kuriais į mūsų šalį atplaukė 7863 užsienio turistai. "Vakarų ekspresas" daug rašė apie tai, kad iki šiol kruiziniai laivai švartuodavosi prie krovai pritaikytų krantinių. Kitąmet juos jau priims specializuotas terminalas.
Jei taikyti formulę, kad vienas turistas vidutiniškai išleidžia po 10 JAV dolerių (apie 35 Lt), tai įvairios miesto įmonės iš to gavo 2,75 mln. Lt pajamų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Marketingo skyriaus duomenimis, jau turima 12 paraiškų dėl kitąmet į Klaipėdos uostą užsuksiančių kruizinių laivų. Spėjama, kad kitąmet jų bus daugiau nei šią vasarą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą