A. Butkevičius: Rinkimų pažadai nebuvo tušti

- Ar ketindamas tapti naujuoju premjeru šiandien galite pasakyti, kuriuos rinkimų pažadus būtų sunku įvykdyti, nes jau pareiškėte, kad kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų kitais metais dar nebus, nespėsite pateikti reikiamų įstatymų? - „Respublika“ paklausė A.Butkevičiaus.

- Rinkimų pažadai nebuvo tušti, todėl juos įvykdyti yra įmanoma. Kalbant apie PVM lengvatas konkrečiai galima paminėti tik vieną - šviežiai ir atšaldytai tik lietuviškai mėsai. Tiesa, pirmiausia reikia su prekybininkais pasirašyti susitarimą, kad jie privalės sumažinti maisto produktų kainas tokia dalimi, kokia bus sumažinti mokesčiai. Ši procedūra gali užtrukti.

Jau buvau susitikęs su mažųjų ir didžiųjų prekybos tinklų atstovais, jie tarsi pasižada tai padaryti. Tačiau turi būti aiškūs skaičiavimai, ekspertų išvados, kad vėliau visiems susėdus būtų galima kalbėtis.

- Kitas rinkimų pažadas - 1000 litų minimalus mėnesio atlyginimas iškart po Naujųjų metų. Ar valstybė pakeltų tokią naštą?

- Jau yra duotas nurodymas viską tiksliai suskaičiuoti. Tiesa, Viktoras Uspaskichas norėtų, kad po Naujųjų metų minimali alga būtų pakelta iki 1100 litų, nors pakėlus algas tik iki 1000 litų papildomai reikėtų rasti apie 220 mln. litų.

Bet aš matau rezervų. Itin dideli rezervai yra įvairios socialinės išmokos - tokios kaip kompensacijos už šildymą, vaikų darželius, nemokamą maitinimą, - kurios skiriamos nedirbantiems. Pernai šios išmokos biudžetui atsiėjo 1,4 mlrd. litų.

Tai vertinu kaip didžiulę ydą - per gana trumpą laikotarpį mes sukūrėme visą armiją žmonių, kurie įprato gyventi iš išmokų ir nieko nedirbti. Vien 2008-aisiais išmokoms skirta apie 300 mln. litų. Bet tai yra ne vien pinigų rezervas, bet ir naujos kovos su nedarbu priemonės, nes nemažai žmonių, gaunančių išmokas, dalyvauja šešėliniame versle.

- Minimalios algos didinimas yra sulaukęs aštrios kritikos, nes tai esą dar labiau padidintų nedarbą - didėjant atlyginimui didesnė mokesčių našta gultų ir verslui, daug įmonių būtų priverstos užsidaryti, o jų darbuotojai atsidurtų gatvėje.

- Kalbėdamas su verslininkais susidariau įspūdį, kad minimumo padidinimas iki 1000 litų jų negąsdina.

- Esate žadėjęs ir visuotinę daugiabučių renovaciją. Kaip įmanoma ją bus prikelti iš numirusių, kai gyventojai paniškai bijo naujos bankų paskolų kilpos, o Lietuva susaistyta įsipareigojimais Europos Sąjungai dėl Fiskalinės drausmės įstatymo, kuris numato sankcijas už valstybės išlaidų didinimą?

- Esame numatę renovacijos programą finansuoti per visiškai atskirą įmonę, kuri priklausytų valstybei, bet šios lėšos nebūtų įtrauktos į fiskalinį deficitą.

Estijos valstybės skola yra labai maža, todėl aš visą laiką galvodavau, iš ko jie finansuoja didelius projektus? Estai niekada savo paslapties neatskleidė, bet vis tiek jų mechanizmas paaiškėjo. Didelius projektus Estijoje vykdo atskiros įmonės, tad ir daugiabučių renovacijai skirtą „Jessica“ fondą būtų galima tarsi paversti į uždarąją akcinę bendrovę, kuri 100 proc. priklauso valstybei.

Ir pas mus renovuoto daugiabučio gyventojas gaus dvi sąskaitas: vieną - už suvartotą šilumą, kitą - už renovaciją. Bendra šių sąskaitų suma turės būti apie 20 proc. mažesnė, nei iki renovacijos mokėti mokesčiai už šildymą. Gyventojo mokama investicinė dalis iškart grįš į tą pačią programą, iš kurios ir buvo finansuojama namo renovacija.

- Tačiau tokios permainos labai nepatiks tiems, kas pelnosi iš kuo didesnio rusiškų gamtinių dujų importo į Lietuvą?

- Aš nesitaikstysiu su dujininkų interesais.

- Šią savaitę pareiškėte, kad ketinate panaikinti energetikos ministro Arvydo Sekmoko sugalvotą įstatymo prievolę Lietuvos dujų vartotojams per prievartą parduoti 25 proc. dujų iš ketinamo Klaipėdoje statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, net jei jos ir bus brangesnės.

- Beje, šią savaitę dėl to man jau buvo bandoma klijuoti sąsajų su „Gazprom“ etiketes, tačiau tie, kurie tai darė, citavo tik dalį mano žodžių.

Aš kalbėjau apie tai, kad ES konkurencijos tarybai yra apskųsta prievartinė dujų pirkimo tvarka. Reikia vadovautis logika. Jei terminalo dujų kaina bus didesnė nei iš kito šaltinio, kodėl verslą reikia stumti į bankrotą?

Mes terminalą statysime, bet statysime kitaip, nei sugalvota. Šį objektą statys valstybė, o vėliau žiūrėsime, kaip per amortizacinius atskaitymus padengti statybų sąnaudas.

Terminalas mums būtų naudingas tik tuomet, jei sudėjus visas sąnaudas per Klaipėdą atvežtų dujų kaina būtų mažesnė, nei dabar tiekiama iš „Gazprom“. Sutinku, kad mūsų šaliai parinktas laivas yra gerokai per didelis, tad reikės stengtis, kad jis aptarnautų ir kitas valstybes.

- Jūs pasakėte, kad Lietuvai dabar naujos atominės elektrinės nereikia, tad pagaliau gal kas nors pradės skaičiuoti, kiek ir kur jau išleista Visagino projektui?

- Aš manau, kad bus atliktas išsamus Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto auditas. Jeigu bus rasta nusižengimų, suprantama, reikės taikyti ir Baudžiamąjį kodeksą.

Mes pasisakome, kad atominė energetika Lietuvoje būtų, bet galbūt mums reikės ne dabar siūlomo, o naujos kartos mažesnės galios reaktorių. Tokie pasaulyje jau yra pagaminti, tik dar nelicencijuoti. Šie reaktoriai veikia trumpiau, tačiau gali būti statomi net prie didžiųjų elektros tinklų, tokių, kokie yra, tarkim, Elektrėnuose.

Šiuo metu VAE projektas mūsų valstybei yra per brangus, finansiškai nepakeliamas. Be to, mes privalome gerbti ir tautos valią, aiškiai išsakytą referendume dėl atominės elektrinės.

- Vienas iš jūsų planuojamų darbų yra tikslinė parama žemdirbiams ir ji bus teikiama kitaip nei iki šiol.

- Labai negerai, bet šiandien matome tendenciją, kad gamyba žemės ūkio sektoriuje smarkiai mažėja - jau net pieną vežame iš Latvijos.

Lygiai tokio pat dydžio ES finansinė parama skiriama už pievą, kurią nušienavai, susmulkinai, palikai, ir už tai, kad laikai daug karvių, apie kurias reikia bėgti nuo ryto iki vakaro, per Kalėdas, be išeiginių. Tai yra neteisinga, nes antruoju atveju ne tik daug ir sunkiai dirbama, bet ir kuriama produkcija, pridėtinė vertė, darbo vietos, o kapitalo grąža grįžta per mokesčius. Nušienauta pieva tėra tik papildomi pinigai, kurie skatina infliaciją.

Šiemet Lietuva eksportavo apie 2,5 mln. tonų grūdų, pernai - 1,3 mln. tonų. Jeigu mūsų šalyje būtų perdirbta bent pusė šių grūdų, į biudžetą būtų įplaukę apie 550 mln. litų papildomų pajamų, sukurta tūkstančiai darbo vietų žemės ūkyje. Bet Lietuva nusigyveno iki tiek, kad užsiima žaliavos eksportu, niekas nebegamina, t.y. nebekuria pridėtinės vertės.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"