Mes tik galim tik iš priimtų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEK) sprendimų kai kuriuos dalykus įvardinti, dėl kokių priežasčių VKEK, o ne Vyriausybė didina taip vadinamą viešųjų paslaugų apmokėjimo tarifą, vadinamąjį VIAP. Kaip žinome, lyginant su šiais metais, jo bendra suma padidėjo beveik 300 mln. litų. Iš jų apie 200 mln. litų yra skirta apmokėti 2011 metų vadinamajam įsiskolinimui, kuris atsirado dėl to, kad 2011 metais VKEK numatė per mažas dujų kainas toms elektrinėms, kurios degina dujas ir gamina elektrą. Šį neatitikimą būtų galima padengti ne per vienerius metus, kaip dabar numatyta per 2013 metus.
Galima jį išdėstyti tolygiai per keletą metų ir tada vartotojai nepajustų tokio šuoliuko. Bet čia VKEK pats priėmė tokį sprendimą, o tai reiškia, kad 2013 metų pabaigoje vartotojams sugrąžinus tas skolas, tarifas turėtų pats savaime kristi pora centų. Papildomai dar noriu priminti, kad vadinamas VIAP auga daugiau negu 60 mln. litų dėl paramos atsinaujinančios elektros gamybai, tai yra vėjo, saulės panelėse gaminamai elektrai. Ir apie 50 mln. litų auga dėl paramos elektros energijai, gaminamai termofikacinėse elektrinėse. Vyriausybė jokiais šių metų sprendimais nedarė įtakos šiems skaičiams, VIAP dydžiui, taip pat tarifams.
Premjere, o ką Jūs padarėte, kad įtvirtintumėte nueinančios Vyriausybės darbų tęstinumą? Ketverius metus kalbėjote apie energetinę nepriklausomybę. Ar yra sukurti tokie teisiniai instrumentai, kurie įpareigotų naują valdžią tęsti pradėtus darbus?
Mes ne tik kalbėjome apie energetinę nepriklausomybę, bet ir dirbome. Pradėjome daugybę tokių svarbių projektų kaip Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuvos-Švedijos elektros jungtis ar ta pati jungtis į Lenkiją, stipriai pasistūmėjęs ir Visagino atominės elektrinės projektas. Pasiekėme tai, kad Europos Komisija prisiėmė atsakomybę ir gavo mandatą iš Europos Tarybos, t.y. iš visų Europos valstybių, vesti už mus derybas su Rusija ir Baltarusija dėl Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su Europos kontinentinėm elektros sistemom. Naujajai valdžiai, naujajai daugumai, aš palinkėčiau daug nesiblaškant tuos darbus tęsti.
Čia Jūsų linkėjimai. O ar yra sukurti tokie teisiniai instrumentai, kurie įpareigos naują valdžią tęsti pradėtus darbus?
Yra įstatymai. Norint sugriauti, niekas nesustabdys, jeigu kas nors turi jėgos priimti kitokius įstatymus. Čia kaip tam rusiškam pasakyme: jeigu yra jėgos, tai proto nebereikia. Tos jėgos naujoji valdanti koalicija turi tikrai daug – 90 balsų, tai yra galinga jėga. Bet aš tikiu, jog tai nereiškia, kad savo veikloje jie visai proto nebenaudos.
Kokia Jūsų nuomonė dėl paskirtojo premjero Algirdo Butkevičiaus naujo SGD terminalo finansavimo modelio, kuriuo siūloma į projektą įsileisti daugiau privataus kapitalo?
SGD terminalo finansavimo modelis yra visiškai parengtas ir jam nereikia jokių ypatingų modifikacijų. Ir todėl aš raginčiau, ypač statybos laikotarpiu, tai yra iki 2014 metų pabaigos, ne ieškoti naujo finansavimo modelio, o tiesiog įvykdyti visus darbus kaip yra suplanuota. Teks užbaigti kontraktus perkant suskystintąsias dujas, dabar kaip tik yra paskelbtas tarptautinis konkursas. Pastačius terminalą ir pradėjus jam veikti būtų galima galvoti, kaip dalį nuosavybės perleisti privačiam kapitalui. Periodiškai pasigirsta pasiūlymų į terminalo statybą pritraukti ir stambią lietuvišką kompaniją „Achema“.
Dar kartą noriu pakartoti tai, ką ne vieną kartą esu sakęs – „Achema“ ir visa jos veikla priklauso nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų. „Achema“ yra didžiausia „Gazprom“ dujų vartotoja. Ir derybos dėl dujų, dujų tiekimo sutarčių vyksta nuolat, todėl „Achemos“ dalyvavimas naujo terminalo statyboje galėtų būti labai stipriai priklausomas nuo „Gazprom“ diktuojamų sąlygų, „Achemai“ tariantis dėl ilgalaikio dujų tiekimo. Todėl ir pačiai „Achemai“, ir Lietuvai būtų geriau, jeigu terminalo statybai nebūtų daroma įtaka tokio interesų konflikto, kai pasidarytų neaišku, su kuo mes dėl savo terminalo deramės: ar su „Achema“, ar su „Gazprom“, kuris vienaip ar kitaip diktuodamas sąlygas dėl ilgalaikių dujų kontraktų, kuriuos su „Achema turi pasirašyti, ieškotų būdų, kaip daryti įtaką terminalo statybai per „Achemos“ dalyvavimą šio terminalo statyboje.
Kaip Jūs vertinate Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Darbo partijos atstovus (Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Vitaliją Vonžutaitę) darbą?
Tikiuosi, kad darbas bus greitai užbaigtas, o Seimas netrukdys teismui realizuoti teisingumo Lietuvoje. V. Uspaskich, V. Gapšys ir V. Vonžutaitė, jeigu jie jaučiasi nekalti, patys turėtų būti labiausiai suinteresuoti, kad teismo sprendimai, teismo procesas, kuris jau yra prasidėjęs, kuo greičiau baigtųsi ir teismas priimtų sprendimą jie kalti, ar ne. Nesiimu prognozuoti, aš galiu prognozuoti tik kaip mes balsuosime, tai yra Tėvynės sąjunga. Galėčiau spėti, kaip balsuos kolegos liberalai. Mes tikrai paremsime imuniteto atėmimą. Viskas priklausys nuo valdančiosios koalicijos, tiesiogiai galima įvardinti – viskas priklausys nuo socialdemokratų ir nuo jų lyderio A. Butkevičiaus apsisprendimo. Be jų balsų, be jų aktyvaus dalyvavimo balsuojant už imuniteto atėmimą, imunitetas nebus nuimtas.
Teismas paskelbė, kad Andrius Ūsas išteisintas ir jokios tariamos pedofilijos nebuvo. Jūs vienas iš nedaugelio aukštų valstybės politikų, vadovų, kuris laikėsi pozicijos, kad atsakymus šioje istorijoje turi duoti tik teisėsaugos institucijos.
Aš visada laikiausi tos nuostatos, kad atsakymus turi duoti teisėsaugos institucijos. Ne visada man jų darbas irgi patikdavo: ar per lėtas, ar per mažai aiškinantis savo vienus ar kitus sprendimus. Dabar yra priimti sprendimai, kurie atsako dar į papildomus klausimus, kuriuos žmonės nuoširdžiai sunerimę per visą šią istoriją kėlė, sakydami, kad be šios bylos negalima kokių nors kitų sprendimų padaryti. Tai gerai, kad teismai štai dar vieną bylą išnagrinėjo ir duoda pakankamai aiškius atsakymus. Jeigu kam nors bus dar neaišku, matyt, kad sprendimai bus ginčijami ir aukštesniuose teismuose. Bet tik teisėsauga ir teismai gali duoti tokius atsakymus, kuriuos turėtų visa mūsų visuomenė gerbti.
Ar sunku nepaklusti minios spaudimui?
Aš tikrai nesijaučiu kaip nors spaudžiamas dėl savo nuomonės ar veiksmų. Mes turime gyventi pagal mūsų Respublikos Konstituciją, kurioje yra labai aiškiai nustatyta, kad teisingumą vykdo teismai. Tai yra labai aiški nuostata, pagal kurią aš ir raginu visus gyventi. Ne visada būna lengva gyventi pagal aiškias taisykles, bet paprasčiausia viso civilizuoto Vakarų pasaulio patirtis sako, kad bet kokia kitokio kelio paieška tikrai neduoda geresnių rezultatų. Todėl gyvenimas pagal Konstitucijoje apibrėžtas taisykles, kaip yra ieškoma teisingumo, yra vienintelis kelias, kuriuo galima remtis kartais ir labai sudėtinguose istorijose.
Kaip Jūs dabar vertinate „Drąsos kelio“ vadovės Neringos Venckienės, pavadinusios šią bylą „politine byla“, išsakytą paramą ir patvirtinimą, kad jų frakcija balsuos prieš neliečiamybės panaikinimą trims „darbiečiams“?
Prasideda prekyba „paramomis“ vieni kitiems, bet tokia prekyba prie teisingumo tikrai nepriartina, tik dar labiau nutolina. Aš visada laikausi labai aiškios nuostatos, kad teisingumą turi vykdyti teismai. Bandymas nuo teisingumo vykdymo slėptis po Seimo nario mandatu yra visiškai prieštaraujantis Konstitucijai ir duotai priesaikai. Nematau nei V. Uspaskicho, nei N. Venckienės byloje jokio „politinio pamušalo“. Todėl ne Seimas yra teisėjas, ne Seimas yra teismas. Teisingumą vykdo teismas, ir Seimo nariai, norėdami išsiaiškinti ir duoti atsakymus visuomenei, ar yra kalti ar ne, neturi bėgti nuo teismo ir neturi ieškoti priedangos Seime.
Jūsų, premjere, sudaryta darbo grupė dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo baigė darbą ir vakar pateikė Vyriausybei savo išvadas. Ar jų pakaks, kad ateityje nesikartotų tokios balsų pirkimo istorijos ir kitokie pažeidimų atvejai.
Darbo grupė siūlo pasibaigus užsitęsusiam rinkimų maratonui stabtelėti ir peržiūrėti visus rinkimų įstatymus ir jų sąsajas su baudžiamaisiais, procesiniais įstatymais, kad iš tiesų galėtume garantuoti, jog galimybės kituose rinkimuose papirkinėti, organizuoti balsų pirkimą bus užkirstos, kad tam teisėsauga turės pakankamai įgaliojimų ir pakankamai instrumentų, taip pat naudojant ir operatyvines technologijas.
Premjere, ar galima tikėtis, kad jau kovo 3 d. vyksiančiuose pakartotiniuose rinkimuose tvarka bus griežtesnė?
Visko galima tikėtis, bet mano ir jūsų viltis turi patvirtinti naujoji valdančioji dauguma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą