Savivaldybės akibrokštas
„Mes esame leidimą suteikę Upės gatvėje ir jokių kitokių sprendimo pakeitimų nebus“, - užvakar iš Kovo 11-ąją norinčio švęsti jaunimo tyčiojosi už kriminalinį nusikaltimą teistas sostinės meras Artūras Zuokas.
Kovo 11-osios eitynėse planavo dalyvauti ne tik Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos ir Lietuvos tautinio centro nariai, bet ir Lietuvos mokslų akademijos nariai, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai, prieš 23-ejus metus atkūrę Lietuvos nepriklausomybę.
Tautinis jaunimas sako nerengsiantis eitynių savivaldybės siūlomoje Upės gatvėje.
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka informavo, kad savivaldybė iki šiol nepateikė jokio oficialaus atsakymo dėl galimybės žygiuoti senamiesčio gatvėmis.
„Nuo tada, kai mes pirmadienį savivaldybei pateikėme savo prašymą, iš jos nesulaukėme absoliučiai jokios oficialios reakcijos. Kaip suprantu, Vilniaus miesto savivaldybei neegzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, terminai, pagal juos jie per tris dienas turėjo apsvarstyti ir su mumis pradėti derinti. Yra visiškas ignoravimas ir mane labai stebina, kad, švęsdami 23-iąsias Nepriklausomybės metines, turime tokią Vilniaus savivaldybės valdžią“, - sakė J. Panka ir savivaldybės atsisakymą suteikti leidimus pavadino cinizmu, nesiskaitymu su tauta ir visuomene.
Pasak jo, jeigu nebus duota leidimo rengti eitynes, patriotiškai nusiteikę žmonės pirmadienį 15-16 val. rinksis Katedros aikštėje ir žygiuos Gedimino prospektu Lukiškių aikštės link. Tiesa, eitynės bus be organizatorių.
„Jeigu sulauksime oficialaus neigiamo atsakymo, minėjau ne kartą, kad mūsų organizacijos nebeprisiims jokios atsakomybės dėl organizavimo, o aš kaip privatus asmuo tikrai su šeima 16 val. žygiuosiu Gedimino prospektu“, - kalbėjo sąjungos vadovas.
Komentuodamas situaciją dėl Kovo 11-osios eitynių premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad be leidimo tautinis jaunimas žygiuoti negali.
„Jeigu leidimas neišduotas, jokių eitynių būti negali“, - užvakar sakė Vyriausybės vadovas. Jis nesiėmė vertinti, kaip vadinti tokių eitynių dalyvius - nacionalistais ar patriotiškai nusiteikusiu jaunimu.
„Jeigu jaunimas elgiasi kultūringai, mandagiai ir patriotiškai švęsdami mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tai aš čia nematau jokių grėsmių“, - sakė premjeras.
Laisvė apginta, bet jos neliko
Prieš 23 metus 124 signatarai, pasirašydami po Aukščiausiosios Tarybos aktu, apgynė Lietuvos laisvę. Tačiau kiek tos laisvės liko šiandien? Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas pastebi, kad sostinės savivaldybė kuria dirbtines kliūtis rinktis jai neįtinkančioms organizacijoms.
„Susidaro įspūdis, kad sostinės savivaldybės renginiai buvo organizuojami skubotai, kad tik būtų pretekstas neorganizuoti eitynių. O antra, nurodymas eitynes rengti tik Upės gatvėje kertasi su Susirinkimų įstatymu. Įstatymas nesuteikia teisės vienai ar kitai institucijai, pavyzdžiui, savivaldybei, parinkti konkrečios susirinkimų vietos. Savivaldybė gali neduoti leidimo daryti renginį vienoj ar kitoj vietoj dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. O šįkart, mano įsitikinimu, savivaldybė peržengė savo įgaliojimų, kompetencijos ribas, uždrausdama tas eitynes rengti senamiestyje“, - savivaldybės sprendimą komentavo teisininkas.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras sakė, jog jam skaudu dėl to, kad eitynių neleidžiama rengti istoriškai svarbioje sostinės vietoje - Gedimino prospekte.
„Skaudu“ ne tas žodis - labai skaudu. Man atrodo, kad tiems, kurie brauko popieriukus, yra nusispjaut... Dievas, matyt, jiems yra kitas. Aš labai abejoju, kad tie, kurie priima tokius sprendimus, dalyvauja Lietuvos kūrime“, - kalbėjo E. Bičkauskas.
Jis svarstė, kad savivaldybė sąmoningai provokuoja eitynių organizatorius rinktis nelegaliai: „Jiems (savivaldybei - red. past.) tai bus pliusiukas, galės pasakyti: „O ką mes sakėm?“ Tokioje situacijoje net neliko laiko kreiptis į teismą. O vėliau jau nebus prasmės. Gal jie ir supranta, kad neleidžia nepagrįstai, bet kas jiems - vienu ar kitu neteisėtu sprendimu daugiau“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą